„Tai yra istorinis momentas ir „Lietuvos geležinkeliams“, ir valstybei, nes pirmą kartą pasirašėme dešimties metų trukmės susitarimą su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl keleivių vežimo“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Marius Skuodis.

„Ilgalaikė sutartis „Lietuvos geležinkeliams“ sukuria visas sąlygas eiti į finansų rinkas, pritraukti finansavimą, kad jie galėtų atnaujinti visą geležinkelių parką į moderniausią, komfortiškiausią, pritaikytą žmonėms su individualiais poreikiais“, – sakė M. Skuodis.

Pasak ministro, valstybės finansavimas per dešimt metų sieks apie 400 mln. eurų – vidutiniškai 40 mln. eurų per metus – tiek pat, kiek dabar, tačiau realus finansavimas per dešimtmetį mažės.

„Fiksuojame tą finansavimą, koks šiuo metu ir yra, o atsižvelgiant į tai, kad sąnaudos auga geležinkeliams vien dėl parko atnaujinimo ir visa kita, tai valstybės realus finansavimas kasmet per dešimties metų laikotarpį mažėja. (...) Tai labai svarbus momentas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turi ilgalaikį įsipareigojimą, dėl ko gali daryti investicijas“, – sakė M. Skuodis.

„LTG Link“ vadovas Linas Baužys teigė, jog pagaliau bendrovė turės ilgalaikį finansavimą, kuris leis pritraukti investicijų.

„Leis tiek pritraukti investicijas atnaujinant traukinių parką, kurį atnaujinti būtina. Traukiniai, kurie turėtų būti pritaikyti ir žmonėms su individualiais poreikiais, kurie turėtų būti elektriniai ir, aišku, gerinti sąlygas klientams, didinti keleivių srautus“, – spaudos konferencijoje sakė L. Baužys.

LTG ketinant už maždaug 200 mln. eurų įsigyti naujų elektrinių traukinių „LTG Link“ vadovas sakė, kad šiuo metu vyksta baigiamasis konkursas etapas – vertinamos kainos, deramasi su tiekėjais. Kiek dalyvių yra konkurse, jis neatskleidė.

M. Skuodis pabrėžė, kad pasirašyta ilgalaikė sutartis leis skolintis traukinių įsigijimui.

Ministro teigimu, siekiama, kad iki 2030 metų traukiniais keliaujančiųjų skaičius augtų beveik dukart iki 10 mln. 

„Sutartyje nustatome bendrą tikslą – norime pasiekti, kas valstybei susiekimo stuburas būtų geležinkeliai, kad taptume normalia Vakarų šalimi, nes ten dominuoja keleivių vežimo srityje būtent geležinkeliai“, – pridūrė jis.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Egidijus Lazauskas teigė, kad ši sutartis yra geriausia praktika Europos Sąjungoje, o bendrovei norint integruotis į europinę sistemą, reikia taikyti Bendrijos taisykles, be to, leis geriau planuoti būsimas investicijas.

„Turime ilgametę sutartį ir geležinkelių verslas nėra trumpalaikis, traukinai brangiai kainuoja, jie atsipirkinėja 30–40 metų, sudėtinga turint tik vienerių metų perspektyvą tuos įsigijimus padaryti ir tą parką tinkamai eksploatuoti. Sutartis leis aiškiai matyti žingsnius, kuriuos turime padaryti, visuomenę, klientus, pagal atskirus kriterijus optimizuoti maršrutus, didinti skaičių, kai bus daugiau traukinių, tai leidžia padaryti dar vieną žingsnį transporto sistemos integralumo link“, – spaudos konferencijoje sakė E. Lazauskas.

Anot jo, taip pat siekiama intermodalumo, kad žmogus, nusprendęs važiuoti tolimesnį atstumą, nesudėtingai galėtų suderinti ir skirtingas transporto priemones.

„Matome judėjimą ir vieno bilieto link, turime su Vilniumi pasirašę, turėsime šiemet ir su kitais didžiaisiais miestais susitarimus, kur nusipirkus vieną bilietą galima keliauti ne tik iki stoties, bet ir konkrečios vietos mieste“, – sakė E. Lazauskas.

Anot M. Skuodžio, sutartyje nurodoma, kokios paslaugos turėtų būti teikiamos ir kaip jos bus kontroliuojamos.

Ministras pabrėžė, kad sutartyje esama reikalavimų dėl maršrutų – jei kelionė autobusu kainuoja kur kas pigiau nei traukiniu dėl didesnio keleivių skaičiaus, tai valstybei reikėtų finansuoti keliones autobusu.

Bendrovė skelbė, kad Lietuvai ruošiantis iki 2024-ųjų visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda, „LTG Link“ reikės apie 30 naujų traukinių, dalis kurių bus elektriniai, dalis hibridiniai – jie iki 100 kilometrų neelektrifikuoto ruožo galės važiuoti varomi iš anksto pakrautomis baterijomis.

Valstybė nuo 2018-ųjų LTG grupei kompensuoja keleivių vežimo nuostolius, o dotacijos suma priklauso nuo įmonės sumokamų dividendų. Iki tol įmonė dividendų nemokėdavo, bet pati kompensuodavo keleivių vežimo nuostolius.