Aklo skonio tyrimas – tai objektyvi degustacija be išankstinių nuostatų

Geriausio nealkoholinio alaus skonio rinkimuose žmonės testuoja trijų Lietuvoje parduodamų rūšių alų – jį dalyviai vertina nežinodami prekės ženklo, todėl sprendimo neveikia jokios išankstinės nuostatos. Dėl šios priežasties toks tyrimo būdas laikomas vienu objektyviausių.

Visos trys degustuojamos nealkoholinio alaus rūšys iki degustacijos laikomos vienodomis sąlygomis – toje pačioje temperatūroje ir tokioje pačioje pakuotėje.

Paragavę trijų rūšių nealkoholinio alaus, tyrimo dalyviai įvertina kiekvieno skonį, planšetiniame kompiuteryje pažymėdami jiems skaniausią. Tyrimui įsibėgėjant tendencijos nesikeičia – „Kalnapilio“ nealkoholinis alus ir toliau užtikrintai pirmauja. Iš viso jį pasirinko 46 proc. tyrimo dalyvių. Antroje vietoje likusį gėrimą rinkosi 39 proc., trečioje – 15 proc. dalyvių.

Vyriausiasis „Kalnapilio“ aludaris Ričardas Barakūnas teigia, kad tyrimo idėja labai patinka jame dalyvaujantiems žmonėms: „Didžiausią smalsumą kursto nežinojimas, kas yra kas. Daugiausiai emocijų tyrimo dalyviai parodo, kai yra atskleidžiama, kuris nealkoholinis alus buvo „Kalnapilio“.

Pasak R. Barakūno, susiruošusiems dalyvauti tyrime verta atlikti nedidelius namų darbus – susipažinti su pagrindinėmis degustavimo taisyklėmis. Jos yra vos kelios ir tikrai nesudėtingos. Išmokus jas vertinimo procesas bus dar smagesnis.

1. Pirmas žingsnis – tinkamai įpilti į taurę

Degustuodami nealkoholinį alų, neturėtume jo gerti iš butelio ar skardinės. Pirmas žingsnis – tinkamai įpilti į taurę, idealiu atveju – į tulpės formos alaus taurę. Jei gėrimas prisodrintas angliarūgštės, alų pilame į paverstą taurę. Jei angliarūgštės gėrime yra mažiau, jį pilame į tiesiai pastatytą taurę, taip leisdami alui stipriau putoti.

2. Antras žingsnis – uostyti trumpais įkvėpimais

Ką tik iš butelio į taurę įpilto nealkoholinio alaus kvapas skirsis nuo to paties gėrimo kvapo po kelių minučių. Supylę į taurę, turėtume įvertinti jo pirminį kvapą drąsiai kyštelėję nosį į taurę. Kvapo

molekules uoslė geriausiai pagaus tada, kai nealkoholinį alų uostysime dviem trumpais, staigiais įkvėpimais, po kurių ateina eilė giliam įkvėpimui.

3. Trečias žingsnis – spalva, skaidrumas ir puta

Susipažinę su degustuojamo gėrimo kvapu, toliau apžiūrime nealkoholinio alaus išvaizdą, pakėlę taurę prieš šviesą – jo spalvą, skaidrumą ir putą.

4. Ketvirtas žingsnis – gurkštelėti

Iš įpročio visus gėrimus pradedame ragauti gurkštelėję, tačiau tikrajam nealkoholinio alaus skoniui pajusti šį žingsnį turėtume palikti paskutiniam etapui. Nealkoholinis alus turi įvairių poskonių, kuriuos „jaučiame“ skirtingose vietose esančiais skonio receptoriais, todėl degustuojant jis visuomet turėtų būti nuryjamas.

Autentiškas gamybos procesas išsaugo geriausią skonį

„Kalnapilio“ nealkoholinio alaus gamybos būdas niekuo nesiskiria nuo įprasto alkoholinio alaus, naudojamos visos tradicinės sudedamosios dalys. Tai leidžia mėgautis autentišku skoniu. Dar vienas gamyboje naudojamas svarbus elementas – ypatingos mielės, atgabentos iš Vokietijos mielių banko. Priešingai nei įprasto alaus gamyboje, jos neišskiria jokio alkoholio. Tai reiškia, kad nealkoholinis alus gali būti supilstomas tiesiai į butelius be jokių papildomų alkoholio šalinimo etapų.

„Kalnapilio“ nealkoholinio alaus pardavimas 2018-aisiais, palyginti su 2017 m., augo net pustrečio karto, šiemet augimas dar spartesnis. Reaguojant į pasaulines tendencijas ir aktyvų gyvenimo būdą vertinančių vartotojų poreikius, šiemet pristatytas naujas nealkoholinio „Lite“ alaus kokteilio skonis – citrinų ir žaliųjų citrinų.

Analogų neturintis ir visoje Lietuvoje vykstantis aklas skonio tyrimas apims tūkstančių žmonių nuomonę. Norinčius išsakyti savo nuomonę akloje degustacijoje kviečiame atvykti į tyrimo vietas nurodytuose prekybos centruose: www.kalnapilisnealkoholinis.lt.