Smaližiais esame nuo seno

Taip jau gamtos duota, kad nuo senų senovės žmogaus organizmas prisitaikęs gauti minimalų cukraus kiekį. Jam saldžių medžiagų užtekdavo tik tiek, kiek jų būdavo sumedžioto gyvūno mėsoje, pririnktose uogose, nuraškytuose vaisiuose. Taip, cukraus gana nemažai yra ir iš pirmo žvilgsnio visai nesaldžiuose produktuose. Gausesniais saldėsiais žmonės pasilepindavo tik retkarčiais, aptikę drevę su bičių medumi.

Deja, mūsų organizmas nuo tų laikų nespėjo pasikeisti ir jis vis dar nežino, kad šaldytuvui ištuštėjus nereikės jokių ilgų medžioklių ir gamtos gėrybių paieškų – užteks nueiti į prekybos centrą. Dėl to ir neturime natūralaus saiko, puolame prie saldėsių lyg tai būtų reta gamtos dovana. Mokslininkų teigimu, kai kraujyje padidėja cukraus kiekis, stimuliuojama nervų sistema, trumpam gali pagerėti nuotaika, žmogus jaučia malonumą. Tikriausiai todėl žmonės taip mėgsta saldžius produktus, nuo kurių netgi atsiranda jų priklausomybė.

Cukrus cukrui nelygu

Būtent pridėtinis, o ne natūralus cukrus ir yra bėdų šaltinis. „Tarp šių produktų yra išties didelis skirtumas. Natūralus cukrus, esantis vaisiuose, daržovėse, ankštinėse daržovėse, riešutuose, pieno produktuose ir kitur, sveikam žmogui nekenksmingas, o pridėtinis cukrus neturi jokio teigiamo poveikio, jame nėra jokių vertingų medžiagų – nei baltymų, nei sveikųjų riebalų ar enzimų“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Eimantė Ruzgytė.

Pasak jos, maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug pridėtinio cukraus, dažnai suteikia daugiau kalorijų, nei reikia žmogaus organizmui, todėl kyla įvairių ligų rizika: dantų ėduonies, nutukimo, cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio rūšių ir kt.

Nutukimas, širdies ligos – dar ne visos bėdos, kurių gali pridaryti per didelis cukraus kiekis.

Statistika stulbina

Pridėtinio cukraus vartojimo mastai stulbina ir pagrįstai kelia nerimą. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai jų kas dieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Vaikai suvartoja dar daugiau – kai kurių tyrimų duomenimis, net iki 400 proc., palyginti su norma.

Nutukimas, širdies ligos – dar ne visos bėdos, kurių gali pridaryti per didelis cukraus kiekis. Didesnis cukraus kiekis sutrikdo daugelio mineralinių medžiagų pasisavinimą, didina osteoporozės (kaulų tankio sumažėjimo), odos grybelio riziką, gali išprovokuoti bronchinės astmos priepuolius. Net ir nelinkusiems tukti žmonėms nuolatinis cukraus perteklius greitina viso organizmo senėjimo procesus, dėl pasikeitusio kolageno kiekio sparčiau daugėja raukšlių.

Cukrus gali paveikti ir smegenų veiklą: pagilinti depresiją, sukelti nerimą, sutrikdyti nuotaiką reguliuojančių neurotransmiterių veiklą. Saldžioji medžiaga siejama netgi su silpnaprotyste.

Draudimų nėra, bet padeda ženklinimas

VMVT specialistų patarimas norintiems atsisakyti ar sumažinti pridėtinio cukraus kiekį savo racione – atidžiai skaityti gamintojų informaciją apie produktus. „Gamintojai privalo ženklinimo etiketėje aiškiai nurodyti visas sudedamąsias dalis, įskaitant ir papildomai įdėtą cukrų. Jo kiekį maiste kontroliuoja pats gamintojas pagal savo gaminio receptūrą“, – aiškino E. Ruzgytė.

Nurodytų privalomų cukraus normų produktuose nėra. Jos taikomos tik tuomet, jei gamintojas produktą ženklina simboliu „Rakto skylutė“. Tokiu atveju didžiojoje dalyje produktų cukrų kiekis yra reglamentuotas ir negali būti didesnis kaip 5 g/100 g produkto. Be abejo, normos skiriasi priklausomai nuo produkto rūšies (duona, košė, sūris ir pan.).

Ant produktų etikečių galima pastebėti ir įvairių užrašų apie jų maistingumą ir sveikatingumą, pvz., „Be kalorijų“, „Mažai riebalų“, „Mažai cukrų“ ir pan. „Šiuos teiginius galima pateikti, jei maistinių medžiagų (cukrų, riebalų, baltymų ir kt.) kiekis neviršija leistinų normų, nurodytų 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente“, – informavo E. Ruzgytė.

Būdų keistis yra – „Lidl“ pavyzdys

Specialistai pataria potraukį cukrui keisti fiziniais pratimais, sportu. Tai padės ne tik palaikyti gerą nuotaiką, žvalumą, bet ir išvengti angliavandenių pertekliaus ir gliukozės pertekliaus kraujyje. Tačiau būtina žinoti, kad esant labai dideliam cukraus suvartojimui net ir fiziniais pratimais fiziologiškai neįmanoma sudeginti tiek energijos, kiek gaunama su cukrumi.

Vartotojams jau padeda ir prekybininkai. Jų teigimu, galima mažinti cukraus kiekį ir neatsisakius įprastų produktų, tik atidžiau renkantis iš jų įvairovės. „Lidl Lietuva“ Kokybės užtikrinimo departamento vadovė Kristina Klemkaitė-Ramanauskė tvirtino, kad savo klientams be cukrumi pasaldintų nuosavų prekės ženklų produktų, prekybos tinklas siūlo ir prekių, kuriose cukraus mažiau arba jo nėra iš viso. „Pavyzdžiui, savo vaisiniuose jogurtuose nemažindami vaisių kiekio, mes mažiname pridėtinio cukraus kiekį. Cukraus nekeičiame saldikliais. Tikslo siekiame ir mažindami cukraus kiekį gaiviuosiuose gėrimuose bei savo klientams siūlydami gėrimų variantus, kuriuose stipriai sumažintas cukraus kiekis“, – teigė ji.

„Lidl Lietuva“ taip pat stengiasi sureguliuoti kai kurių produktų porcijos dydį, kad būtų išlaikytas didelis energijos tankis, tačiau suvartojama mažiau cukraus arba druskos. „Be to, savo klientams siūlome daug alternatyvių produktų, kuriuose yra mažiau cukraus“, – tvirtino K. Klemkaitė-Ramanauskė.

Didžiausias dėmesys mažinant cukrų skiriamas vaikų pamėgtiems produktams: pusryčių dribsniams, sūreliams, jogurtams ir jogurto gėrimams, saldumynams vaikams, desertams, padažams, ledams, pusgaminiams, saldiems kepiniams, limonadams ir šaltai arbatai. „Esame sutarę su tiekėjais sumažinti cukraus kiekį pomidorų padažuose, kukurūzų lazdelėse ir visų mėgstamuose varškės sūreliuose. Šie produktai netrukus turi pasirodyti rinkoje“, – kalbėjo K.Klemkaitė-Ramanauskė.