„Aplinkos apsaugos agentūra kaip atsakinga institucija mus informavo apie šituos projektus, nes jie yra vystomi netoli valstybinės sienos su Latvija. Abiem atvejais Aplinkos ministerija priėmė išvadą, kad šitiems projektams bus privalomos ir tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros“, – „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės posėdyje Seime pirmadienį sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Beata Vilimaitė-Šilobritienė.

„Kadangi yra saugomos cheminės medžiagos, jų vienu metu saugomi kiekiai nėra maži, atstumai vienu atveju yra apie penkis kilometrus (iki sienos su Latvija – BNS), kitu atveju – šiek tiek virš septynių, (...) todėl duosime galimybę sudalyvauti ir Latvijos visuomenei, ir Latvijos institucijoms“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.

Bendrovės biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis BNS patvirtino, jog planuojamo projekto PAV dokumentų rengėja – Lietuvos bendrovė „Nomine Consult“ – yra gavusi pranešimą apie tai, jog procedūros turės būti atliekamos kartu su latviais.

„Tai yra natūralu, dėl atstumo iki sienos (su Latvija – BNS) tai yra normali praktika“, – BNS teigė T. Konkovskis.   

„European Energy“ neseniai pranešė investuosianti apie 400 mln. eurų į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.  

Abiem atvejais Aplinkos ministerija priėmė išvadą, kad šitiems projektams bus privalomos ir tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Tačiau dėl būsimų projektų nuogąstauja potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės.

Anot šešėlinės vyriausybės posėdyje dalyvavusios Akmenės rajono bendruomenės atstovės Jolitos Švatienės, gyventojai pasigenda informacijos iš „European Energy“ apie planuojamą projektą, gyventojams nerimą kelia ir planuojama metanolio gamyba. Jos teigimu, įmonės atstovai nedalyvavo vasario pradžioje bendruomenės surengtame susitikime. 

„Su mumis tiesiog nekalbama. Iš „Perkūnas hydrogen“ (gamyklos projektui įsteigta „European Energy“ įmonė – BNS) atsiuntė informaciją – čia yra tokia technologija. (...) Dėl vasario 5 dienos (susitikimo – BNS), jie buvo pakviesti ir tiesiog patys pasakė: mes klausimus žinome, atsakymų nežinome, ir mes ateisime tada, kai atsakymus turėsime ir neateisime iki tol, kol mums bus neprivaloma ateiti“, – teigė J. Švatienė.

T. Konkovskis teigė, jog susitikimą su Akmenės rajono gyventojais įmonė planuoja surengti kovo pradžioje. Jis tikino, kad susitikimo su bendrovės atstovais bendruomenė vasario pradžioje nederino.

„Galbūt ir buvo kažkokie kvietimai, bet jie (buvo – BNS) paskutinę minutę. (...) Jeigu jie ir kvietė, tai kvietė jau po fakto, kai jie galbūt buvo suorganizavę tą susitikimą“, – sakė T. Konkovskis.

Tuo metu Kretingos rajono gyventojas Gediminas Baltonis posėdyje nuogąstavo dėl planuojamos gamyklos poveikio vandens telkiniams, taip pat esą pavojingo ar net mirtino metanolio poveikio sveikatai.

„Pasakysiu dabar stipriau, tai yra visiškas tautos genocidas. Ateina kažkas su pinigais išpumpuoti mūsų vandenį. O kada jie turės leidimą tą padaryti, vieną dieną jūs ateisite ir žiūrite – nėra upės arba ežero“, – posėdyje sakė G. Baltonis.

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas T. Konkovskis teigė, kad gyventojų nuogąstavimai dėl galimo planuojamos gamyklos poveikio aplinkai yra nepagrįsti.

„Manau, kad žmonėms tiesiog trūksta informacijos, trūksta supratimo apie pačią gamyklą, technologiją ir panašiai. Žmonės klauso daugiau kažkokių dezinformuojančių šaltinių. Manau, kad tos baimės yra visiškai nepagrįstos ir neturi nieko bendro su mūsų planuojama gamyba“, – sakė T. Konkovskis.