„Maisto turgus“ yra specializuota interneto platforma, kur dalinimosi ekonomikos principu kiekvienas privatus asmuo gali parduoti ar dovanoti savo užaugintų ar pagamintų maisto produktų perteklių. Įdėti skelbimų – nemokama.

Europos Parlamento duomenimis, maisto švaistymas kasmet auga ir jei šios tendencijos nestabdysime Europos Sąjungoje bus iššvaistyta 126 mln. tonų maisto. Beje, ir Lietuvoje kasmet iššvaistoma apie 0,6 mln. tonų maisto produktų. Apie trečdalis maisto prarandama dar pirmojoje grandinės dalyje, t. y. augintojų ar gamintojų. Nors Europos Parlamentas ėmėsi veiksmų švaistomo maisto kiekį iki 2030 m. sumažinti perpus ir pasiūlė keletą sprendimų tikslui pasiekti, tačiau jų pasiūlyti veiksmai beveik nepaliečia pirmosios grandies, ypač jei joje dalyvauja privatūs asmenys.

„Turbūt visi ypač vertiname savo paties ar artimųjų užaugintus bei pagamintus maisto produktus, tačiau toks maistas pasiekiamas ne visiems. O didžioji dalis tų, kurie jį augina sau, kasmet laukuose ar rūsiuose sugesti palieka kilogramus ar net tonas nepanaudoto sveiko ir skanaus maisto. Tai stebėjome savo akimis, apie tai girdėjome iš draugų ir kolegų. Supratome, kad maisto švaistymas pelnytai vadinamas šio amžiaus problema ir tikime, jog sukūrėme įrankį, kuris gali bent iš dalies prisidėti sprendžiant problemą“, – sako vienas iš iniciatyvos autorių Artūras Mankevičius.

Startuolio kūrėjai įsitikinę, kad būtent galimybė užsidirbti paskatins visuomenę atsakingiau vertinti užaugintą ar pagamintą maistą. „Važiuodami per Lietuvą pakelėse matome vis daugiau savo užaugintu ar surinktu maistu prekiaujančių žmonių, tačiau tai nėra nei legalu, nei saugu, nei patogu. Internetas, kurį šiuo metu turi net 75 proc. namų ūkių, atveria platesnes galimybes dalintis pertekliniu maistu“, – įsitikinęs A. Mankevičius.

„Maisto turgus“ veikia dalinimosi ekonomikos principu ir yra tarpininkas, kuris padeda susitikti pardavėjui ir pirkėjui, tačiau pats pirkimo–pardavimo procese nedalyvauja.

Be to, startuolis turi ir kitą misiją – šviesti visuomenę. Idėjos autoriai planuoja ne tik dalinti patarimus, kaip panaudoti ant išmetimo ribos atsidūrusį maistą, kaip ruošti maisto atsargas, bet ir skleisti informaciją, kuri priverstų susimąstyti ir padėtų mažinti išmetamo maisto kiekį, taip pat imtis kitų veiksmų ir priemonių, kurie paskatintų maisto produktus parduoti ar padovanoti, o ne išmesti ar palikti sunykti.