„Norfa“ ir vėl pranoko konkurentus didžiausiu didesnės dalies darbuotojų darbo užmokesčiu

„Sumaniai organizuotas darbas nuo įmonės centrinės administracijos iki parduotuvių ir įvairių padalinių vadovų, sumanių darbuotojų kruopštumas ir organizuotumas toliau sudaro galimybių „Norfai“ likti lydere – didžiausius atlyginimus mokančiu šalies mažmeninės prekybos tinklu“, – konstatavo Dainius Dundulis, 159 parduotuvę Lietuvoje turinčios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos ir logistikos bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius.

Net mažiausiai uždirbantys uždirba gerokai daugiau

Pastaraisiais „Sodros“ duomenimis, kurie skelbiami remiantis birželio mėnesį išmokėtu darbo užmokesčiu, darbuotojų, draudžiamų visą kalendorinį mėnesį, draudžiamųjų pajamų mediana „Norfoje“ sudarė 2 107 euro (čia ir toliau skaičiai apvalinami iki eurų). Ši mediana, kaip dažniausiai ir būna kiekvieną mėnesį, buvo didžiausia, palyginti su kitais didžiaisiais šalies mažmeninės prekybos tinklais.

Pranašumas: sumaniai organizuotas darbas nuo įmonės centrinės administracijos iki parduotuvių ir įvairių padalinių vadovų, sumanių darbuotojų kruopštumas ir organizuotumas toliau sudaro galimybių „Norfai“ likti lydere. / „Norfos“ nuotr.

 Mažiausiai nuo „Norfos“ darbuotojams mokamos medianos birželį atsiliko „Lidl“ tinklas – čia ji buvo mažesnė 60 eurų (apie 3 proc.) ir sudarė 2 047 eurus. Kitų mažmeninės prekybos tinklų darbuotojų mediana buvo gerokai mažesnė: „Iki“ tinkle ji sudarė 1 589 eurus (atsiliko 518 eurų, arba 33 proc.), „Maximoje“ – 1 553 eurus (–554 eurai, arba –36 proc.), „Rimi“ – 1 495 eurus (–612 eurų, arba –41 proc.). Atlyginimų mediana realiausiai atspindi didžiosios dalies darbuotojų atlyginimus, pvz., mažmeninės prekybos įmonėse tai yra didžioji dalis dirbančių parduotuvėse ir aptarnaujančių pirkėjus. Mediana gaunama atėmus po 25 proc. didžiausių ir mažiausių atlyginimų įmonėje ir paėmus 50 proc. viduryje esančių darbuotojų atlyginimus.

 Analizuojant ir vadinamąjį 25 proc. kvantilį, t. y. kokio dydžio pajamas uždirbo ties 25 proc. mažiausiai uždirbančių dalies riba esantys darbuotojai, „Norfos“ darbuotojų atlyginimai gerokai išsiskiria. Šiame mažmeninės prekybos tinkle jis buvo 1 726 eurai. „Lidl“ ir šiuo rodikliu nuo „Norfos“ atsiliko mažiausiai – jis sudarė 1 558 eurus. Kitų mažmeninės prekybos tinklų 25 proc. kvantilis buvo gerokai mažesnis ir tarpusavyje gana artimas: „Maxima“ – 1 392 eurai, „Iki“ – 1 383 eurai, „Rimi“ – 1 328 eurai.

Kaip iškreipiamas bendras atlyginimų vidurkis

„Norfos“ nuotr.

„Tiesa, net tame pačiame mieste esančių „Norfos“ parduotuvių darbuotojai gali uždirbti skirtingai. Mat darbo užmokestis priklauso nuo to, kaip vadovai paskirsto ir organizuoja darbą, kiek sumaniai ir našiai jį atlieka darbuotojas. Kiekvieną savaitę lankydamas „Norfos“ parduotuves įvairiuose šalies regionuose pastebiu, kad ne visiems vadovams ir darbuotojams savo pareigas pavyksta atlikti tinkamiausiai. Tai pastebi ir pirkėjai, kurie mieliau lankosi tose parduotuvėse, kuriose jie aptarnaujami geriausiai, o nuo pirkėjų srauto didžiąja dalimi priklauso parduotuvių finansinė sėkmė ir darbuotojų uždarbis. Beje, našiausiai dirbančioms parduotuvėms paprastai ir reikalingų darbuotojų prisikviesti lengviausia, jose ir kolektyvo kaita mažiausia“, – apibendrino „Norfos“ vadovas.

 D. Dundulis atkreipia dėmesį į dar vieną „Sodros“ viešinamą rodiklį – standartinį nuokrypį. Kuo šis skaičius didesnis, tuo akivaizdžiau, kad įmonėje yra keletas darbuotojų, kurie gauna išskirtinai didelį atlyginimą, palyginti su dauguma dirbančiųjų.

„Norfos“ nuotr.

 „Sodros“ duomenimis, didžiausias visą birželį dirbusių darbuotojų atlyginimų standartinis nuokrypis buvo „Lidl“ – net 3 625 eurai, arba 4,6 karto didesnis, nei fiksuotas mažiausias „Norfos“ tinkle (787 eurai). „Iki“ standartinis nuokrypis birželį buvo 2 319 eurų, „Rimi“ – 936 eurai, „Maximoje“ – 931 euras. Suprantama, kad didelis standartinis nuokrypis gerokai iškreipia kitą viešai skelbiamą rodiklį – bendrą atlyginimų vidurkį. Mat, kai jis didelis, atrodo, kad visi darbuotojai įmonėje gauna vidutiniškai gerą atlyginimą, nors iš tiesų liūto dalis tenka vos keliems vadovams.

Vienas tinklas išsiskiria ypatinga eilute

Beje, mokesčių specialistai, analizuodami „Sodros“ duomenis, atkreipė dėmesį, kad „Lidl“ vienintelis iš didžiųjų prekybos tinklų išsiskiria atskira eilute: „Asmenų, gavusių pajamų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, tantjemas ir kt., užmokesčio vidurkis buvo 17 466,67 euro.“ Pasak jų, tokiais mokėjimais vietoj darbo užmokesčio įmonės „optimizuoja“ mokesčius.

 „Mokant atlygį ne pagal darbo sutartis, bet, pvz., pagal individualios veiklos pažymas, valstybei sumokami gerokai mažesni mokesčiai. Kaip ir vietoj darbo užmokesčio skiriant dovaną iki 200 eurų, kuri visai neapmokestinama. Turint 3 tūkst. darbuotojų vien taip galima nuo valstybės legaliai nusukti apie 400 tūkst. eurų mokesčių per metus, – skaičiavo D. Dundulis. – „Norfa“ tokiomis gudrybėmis nelinkusi naudotis.“

„Norfos“ nuotr.

 Pasak jo, „Norfa“ jau yra suplanavusi naujovių, kurias įdiegus tikimasi dar labiau padidinti mažmeninio tinklo atotrūkį pagal darbo našumą ir atitinkamai darbo užmokestį didesnei daliai darbuotojų.

 „Ne tik planuojamos naujovės, bet ir liepos mėnesio preliminarūs rezultatai bei praėjusių metų duomenys leidžia teigti, kad liepos ir rugpjūčio medianos gali perkopti rekordinį skaičių – viršyti 2 200 eurų“, – didesnės dalies darbuotojų darbo užmokestį prognozavo „Norfos“ vadovas.

Sodros“ duomenimis, metinis atlyginimo vidurkis „Norfoje“ augo 9 proc.