Vidinis nusistatymas

Bene 25 metus Šakių rajone ūkininkaujantis Martynas Laukaitis augina bulves, burokėlius, moliūgus ir cukinijas. Jau ne vienus metus jo ūkis yra sertifikuojamas Nacionalinės kokybės ženklu. Tai nėra ekologiškas ūkis, bet ir toli nuo įprasto intensyvaus, kur gausiai naudojamos cheminės medžiagos. Šis sertifikatas liudija, kad jų naudojama minimaliai.

„Mes naudojame augalų apsaugos priemones – herbicidus, fungicidus, insekticidus. Tačiau didelį dėmesį skiriame tam, kad kuo didesnį derlių užaugintume naudodami kuo mažiau šių augalų apsaugos priemonių“, – aiškina M.Laukaitis.

M.Laukaičio ūkis dalyvauja ir Nacionalinės kokybės produktų programoje. Kalbant apie produktų kokybę ir ūkininkavimo draugiškumą aplinkai, M.Laukaitis atskiria du dalykus – tręšimą, kaip augalų mitybą, ir augalų apsaugą.

„Mes netręšiame aklai. Padarome tyrimus, kiek dirvožemyje yra maisto medžiagų. Turime išmanų tręštuvą, kuris išbarsto maisto medžiagas pagal žemėlapyje nurodytas vietas: maisto medžiagų tiekiama nei per daug, nei per mažai, o tiek, kiek reikia. Taip augalai viską maksimaliai sunaudoja ir nelieka medžiagų pertekliaus, kuris galėtų nutekėti į vandens telkinius arba toks nutekėjimas yra minimalus. Taigi tausojame aplinką ir neteršiame vandens telkinių“, – pasakoja ūkininkas.

Augalų apsaugos priemonės yra naudojamos augalams nuo piktžolių, kenkėjų ir ligų apsaugoti. M.Laukaičio turimu išmaniuoju purkštuvu šiam darbui atlikti reikia mažiau augalų apsaugos priemonių.

„Mūsų partneriui „Lidl“ labai svarbu, kad produkcijoje būtų kuo mažiau augalų apsaugos priemonių likučių arba nebūtų visai. Jų reikalavimai labai aukšti: veikliųjų medžiagų likučių šviežiuose vaisiuose ir daržovėse turi būti ne daugiau kaip trečdalis ES teisės aktuose nustatytos normos, t. y. tris kartus mažiau, nei nurodyta direktyvose“, – tęsia M.Laukaitis.

Įdomu, kad tai dar ne visos ūkininko pastangos. Augalų apsaugos priemonės gamintojas po jos panaudojimo rekomenduoja derlių nuimti tik po 30 dienų, tačiau M.Laukaitis šį laikotarpį pailgina pusantro karto ir derlių nuima po 45 dienų, kad likučiai maksimaliai išsiskaidytų.

„Stengiamės, kad vartotojas gautų kuo sveikesnį ir aplinkai draugiškesnį produktą. Svarbiausias dalykas yra žmogaus vidinis nusistatymas. Man malonu pasiūlyti vartotojams produktą, kurį aš galiu duoti valgyti savo vaikams“, – šypteli M.Laukaitis.

Reikalavimai sau

Skirdama daugiau dėmesio vartotojų sveikatai ir aplinkos apsaugai, pesticidų ir trąšų naudojimui keliamus reikalavimus planuoja griežtinti ir Europos Komisija (EK), įgyvendindama naujausią tvarumo ir biologinės įvairovės planą žemės ūkio praktikoms tobulinti pavadinimu „Nuo ūkio iki stalo“.

Pagrindiniu strategijos siekiu tampa siūlymas iki 2030 m. perpus sumažinti cheminių pesticidų ir 20 proc. – trąšų naudojimą. Įsigaliojęs siūlymas būtų teisiškai privalomas visoms ES valstybėms narėms ir jose veikiantiems ūkiams, mažmenininkams ir kt. Siūlymu nesiekiama visiškai nutraukti augalų apsaugos priemonių naudojimo, o skatinama jas naudoti atsakingai.

Tačiau šio siūlymo galima ir nelaukti, o jau šiandien pradėti įgyvendinti teigiamus pokyčius. „Savo pirkėjams kasdien siūlome kokybiškų ir šviežių vaisių ir daržovių. Be to, jiems taikome griežtesnius, nei EK nustatyti reikalavimai. Pagal „Lidl Lietuva“ pesticidų mažinimo programą draudžiama naudoti tam tikras žmonėms ir aplinkai itin kenksmingas chemines medžiagas. Joje taip pat numatyta, kad vaisiuose ir daržovėse negali būti daugiau kaip penkių veikliųjų medžiagų likučių, o likučių kiekis negali būti didesnis kaip trečdalis didžiausios pagal teisės aktus leistinos likučių koncentracijos“, – pasakoja „Lidl Lietuva“ kokybės užtikrinimo departamento vadovas Laurynas Jankevičius.

Taip pat, siekiant užtikrinti produktų kokybę, visus vaisius ir daržoves „Lidl“ sandėliuoja specialiose patalpose, kuriose reguliuojama temperatūra ir drėgmė. Be to, prekybos tinklas reguliariai atlieka laboratorinius tyrimus dėl veikliųjų medžiagų likučių ir kitų „Lidl“ ir teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymosi. L.Jankevičius pastebi ir besikeičiančius pirkėjų įpročius – didesnį dėmesį ne tik sveikesniems, bet ir tvaresniems produktams ir atsakingam vartojimui.

Stengiamės, kad vartotojas gautų kuo sveikesnį ir aplinkai draugiškesnį produktą.

„Daugiau nei trečdalis pasaulio vartotojų yra pasirengę pirkti tvaresnius produktus – atskleidžia praėjusiais metais atliktas konsultacinės bendrovės „Simon-Kucher&Partners“ tarptautinis tyrimas. Dėl to verslas turėtų būti dar labiau suinteresuotas taikyti savo produkcijai aukštesnius reikalavimus, – pasakoja L.Jankevičius. – Laikantis tokios strategijos yra daug lengviau prisitaikyti prie griežtėjančių ES ir nacionalinių reikalavimų.“

Požiūris: „Lidl“ prekybos tinklas reguliariai atlieka laboratorinius tyrimus dėl veikliųjų medžiagų likučių ir kitų „Lidl“ bei teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymosi. („Lidl“ nuotr.)

Mokslas pritaria ir perspėja

Pirkėjui neįmanoma pastebėti, ar ant produkto yra pesticidų likučių, nėra lengvai prieinamų greitųjų testų ir pan. Tad vartotojas gali eiti tik vienu keliu – rinktis patikimus pardavėjus, sertifikuotus ūkius ir labai atidžiai rinktis produktus neoficialiose prekyvietėse – pakelėse, laikinose turgavietėse ir pan.

„ES reikalavimai yra pakankami. Reglamentai yra leidžiami siekiant užtikrinti visų amžiaus grupių saugumą, maistas turi atitikti reikalavimus ir būti saugus vartoti. Sakyčiau, kad „Lidl“ išsikelti reikalavimai rodo įmonės norą ir siekį vartotojams pateikti aukščiausios kokybės produktus. Net ir pagal reglamentą – pavyzdžiui, obuolyje gali iš viso nebūti aptikta pesticidų pėdsakų arba jų kiekis gali būti arti maksimalios leistinos ribos. Tad apribojimas, kad prekyboje nebūtų didesnis nei trečdalis normos, tiesiog rodo prekybininko atsakingą požiūrį į vartotoją ir jo gerovę. Laikyčiau sveikintinu pavyzdžiu, kai prekybininko vidinis standartas net griežtesnis nei teisinis reguliavimas“, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė.

KTU maisto instituto mokslo darbuotojas dr. Darius Černauskas pateikia PSO duomenis: kiekvienais metais apie 3 mln. žmonių sunkiai apsinuodija pesticidais, apie 18 tūkst. nuo jų miršta, o 25 mln. – silpnai  apsinuodija. Nustatyta, kad neatsargiai naudojant chemines priemones kovai su kenkėjais, piktžolėmis kasmet Lietuvoje apsinuodija daugiau kaip 100 gyventojų.

Pesticidai ypač veikia nervų sistemą, plaučius, silpnina imunitetą, ardo hormonus ir sukelia daug vėžinių ligų. Nors ir nedideliais kiekiais, bet nuolat su maistu į žmogaus organizmą patenkantys pesticidai, metams bėgant, niekur nedingsta, o kaupiasi ir yra labai nuodingi.

Jeigu pesticidai per dirvožemį patenka į vandens telkinius, jie neišvengiamai turės įtakos ir juose gyvenantiems vandens organizmams, pavyzdžiui, žuvims. Žuvis pesticidai veikia taip pat, kaip ir kitus gyvus organizmus: sukelia mutacijų ir vėžinių ligų, kenkia reprodukcinėms žuvų sistemoms“, – mini D.Černauskas.

Mokslininkas pastebi, kad naujos kartos pesticidai labai greitai suskyla ir į gruntinius vandenis dažniausiai patekti neturėtų. Poveikio aplinkai tyrimų yra labai mažai, nes reikia specialių laboratorijų, kurios tiria pesticidų likučius, o jų Lietuvoje vis dar trūksta. Yra didelis spektras pesticidų, kurie skildami sudaro skilimo produktus, kurie ir dar skyla. Pesticidų veikliųjų medžiagų vandenyje nerandama, tačiau ypač gausu jų skilimo produktų.

Apribojimas, kad vaisiuose ir daržovėse būtų ne daugiau kaip trečdalis veikliųjų medžiagų normos, rodo prekybininko atsakingą požiūrį į vartotoją ir jo gerovę.