Ilgiausias metraštis

Šventės akcentu tapo unikali iniciatyva, kurią miestiečiams padovanojo čia įsikūrusi įmonė "Šilutės baldai“. Būtent baldininkų galvose gimė idėja nuo sovietmečio miesto pagrindinę gatvę juosiančią sieną paversti savotišku šio miesto metraščiu.

Simboliška, kad ilgiausias Lietuvoje, o gal net ir visoje Europoje metraštis pradedamas kurti miesto jubiliejaus šventės metu.

„Šiandien – miesto gimtadienis, jubiliejus, ar gali būti didesnė šventė? Visi miestai rašo savo metraščius, o mes nusprendėme ant sienos papiešti. Tegul kiekvienas atvažiuojantis sustoja, pasidairo ir susipažįsta su mūsų miesto istorija“, – kalbėjo Šilutės meras Vytautas Laurinaitis.

Miesto ir krašto istorijos įamžinimo išlaidas ėmėsi padengti vienas didžiausių šio miesto darbdavių – įmonė „Šilutės baldai“.

„Miestas pasirūpino apšvietimu, žaliųjų vejų sutvarkymu, šaligatvių įrengimu. Iš viso investuota 400 tūkst. eurų“, – pasakojo meras V.Laurinaitis.

Atrinko įdomiausius faktus

Visą žiemą šilutiškiai rinko ir balsavo, kokie miesto ir pamario krašto istoriniai įvykiai ar žmonės yra verti įamžinimo.

Iš 24 pasiūlytų išskirtinių istorinių įvykių daugiausiai palaikymo sulaukė potvynis, Šilutės uostas bei garsieji Šilutės turgūs. Toliau – įvykis, kad 1944 m. rudenį Šilutėje liko tik 7 senieji gyventojai – dauguma prieš frontą pasitraukė. Palaikymo sulaukė ir Šilutės baldų fabrikas.

Renkant iškiliausias krašto asmenybes, daugiausiai balsų buvo skirta Hermanui Zudermanui, tada – Hugo Šojui. Trečiasis – Vydūnas. Deramą vietą turėtų rasti ir kraštotyrininkas Petras Jakštas, o taip pat ir privilegiją steigti karčemą šile gavęs Georgas Talatas, tapęs Šilokarčemos gyvenvietės pradininku.

Pirmasis sienos etapas turi būti baigtas iki rugpjūčio mėnesio. Iš viso yra apie 85 sienos segmentų, o tai yra maždaug 500 kv. metrų metraščio. Kol kas numatyta išpiešti 25 šios sienos segmentus.

Nustebino išmonė

„Šilutės baldai“ pernai šventė 125 metų jubiliejų – tai viena seniausių baldų įmonių Lietuvoje. Jos istorija yra ir nemaža šio krašto istorijos dalis. Mes norėjome švęsti ne vieni, o su visa bendruomene. Norėjome kažko naujo, pažangaus, bet ilgaamžiško. Pamanėme, kad į šį projektą būtų galima įtraukti ir jaunimą, Šilutės meno mokyklos mokinius. Mes šiandieną tik simboliškai pradėjome sienos piešimą, jį pratęs mokiniai“, – kalbėjo įmonės "Šilutės baldai" direktorė Asta Dijokienė.

Koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius tikino, kad neatsitiktinai miesto metraščio įamžinimo ėmėsi baldininkai.

„Ši įmonė išsiskiria dviem dalykais – tradicijomis ir kūrybiškumu. Kai ieškojome idėjų projektui, jų kilo tūkstančiai. Svarbiausia, kad kūrybiškumas būtų pačių darbuotojų širdyse, kad jie galėtų pasireikšti bendruomenėje. Kažin, ar tokį projektą būtų galima įgyvendinti kituose miestuose, nes ne kiekvienas turi tokią turtingą istoriją“, – tikino E.Valentinavičius.

Kūrė su šypsena

Kiekvieną istorinio fakto epizodą kūrę moksleiviai ir meno mokyklos absolventai savo idėjomis stebino net ir projekto rengėjus. Pavyzdžiui, dvarininką H.Šojų įamžinančiame epizode būtinai turėjo atsirasti katinas. Vaikai susikaupę šį gyvūną piešė neatsitiktinai. Esą bado metu H.Šojui surengus puotą, vietiniai gyventojai ar dvaro tvoros pakabino negyvą katiną, taip duodami suprasti dvaro valdytojui, kad ne laikas per badmetį puotauti.

Prisiminus laikotarpį, kai Šilutė priklausė prancūzams, vaikai pademonstravo subtilų humoro jausmą – nupiešė žmogų, iš kurio kišenės kyšojo ilgas prancūziškas batonas.

Įamžinimo sulauks ir Šilutės pinigai, kurie sunkmečiu buvo spausdinami tik vienoje pusėje. Antroji banknoto dalis buvo paliekama tuščia.

Pirmuosius potėpius miesto metraštyje pažymėjo Šilutės meras V.Laurinaitis, koncerno SBA viceprezidentas E.Valentinavičius ir plojimais savo kolektyvo sutikta įmonės "Šilutės baldai" direktorė A. Dijokienė.

Tačiau didysis piešimas prasidės rugpjūtį. Visa siena bus išpiešta iki kito miesto gimtadienio. Baigtas darbas bus iškilmingai pristatytas bendruomenei.