Sudėtingomis sąlygomis, kai rytinės Baltijos regionas kenčia rinkų nestabilumą dėl Rusijos ir ES santykių, didžiausiai Klaipėdos uosto bendrovei pavyksta ne tik išlaikyti krovinius, bet ir didinti jų bendrą krovą.

Vėl prasideda pakilimas

Nepaisant jūrų keltų linijos iš Klaipėdos į Karlshamną perkėlimo į Centrinį Klaipėdos terminalą Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) šiuos metus planuoja baigti geresniais rezultatais nei pernai.

KLASCO krovinių apyvarta pastaraisiais metais buvo stabili – 12,4 mln. tonų 2013-aisiais ir 12,2 mln. tonų – pernai. KLASCO pastebėta, kad tais metais, kai gerai sekasi jiems ir bendra Klaipėdos uosto krova yra pakilime. KLASCO yra didžiausia Klaipėdos uosto bendrovė. Jos krova sudaro apie trečdalį visos uosto apyvartos.

Šiemet KLASCO taikosi į vieną geriausių pastarųjų metų krovų. Didžiausiais pakilimas bendrovėje buvo 2011 ir 2012 metais, kai krova pasiekė 13,5 mln. tonų. Po krovos kritimo 2013 ir 2014 metais, šiemet vėl prasidės pakilimas.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Audrius Pauža minėjo, kad jau artimiausiais metais KLASCO nustebins dar didesniais rezultatais. Didžiausias krovos pakilimas planuojamas apie 2017 metus, kai dėl papildomo gilinimo ir investicijų šiaurinėje KLASCO dalyje gerokai šoktelės krova.

Pernai KLASCO atidarė 70 mln. litų kainavusį birių trąšų sandėlį. Šiemet investuojama į naują techniką, įsigytas jūrinis vilkikas. Naujas investicijų etapas numatomas 2016-2018 metais. 

Verslas sekasi ir dėl partnerių

KLASCO, anot A.Paužos, dirba su devyniomis skirtingų krovinių pasaulinėmis rinkomis. Kiekviename segmente net tik išorės, bet ir tame pačiame Klaipėdos uoste yra didžiulė konkurencija. Kai kuriuos krovinius, kaip grūdus, Klaipėdos uoste krauna net penkios kompanijos, trąšas - trys. 

„Turime suvokti tendencijas, prognozuoti pokyčius, nes pagal tai įsigyjama milijonus kainuojanti technika, statomi ar modernizuojami terminalai. Būdamas vadovu turi prisiimti didžiulę atsakomybę ir už kompaniją, jos žmones“, - akcentavo A.Pauža.

Jis ypač didele bendrovės vertybe laiko tai, kad turi puikius ir patikimus partnerius, kurie nesiblaško, ir profesionalų KLASCO kolektyvą.

„Turime ne tik partnerius, bet ir draugus. Jie turi savo reikalavimus, o mes savo. Ieškome ir randame bendrus sutarimus, todėl mums puikiai sekasi verslas“, - tikino A.Pauža.

Nors rytinės Baltijos krovinių krovos rinkoje dar yra daug neaiškumų, ypač dėl Rusijos ekonomikos tendencijų. Tačiau jaučiamas ir pagyvėjimas – kainos stabilizavosi. Nebeliko kai kurių produktų kainų šuolio, kurie skyrėsi du kartus didesni nuo dabar galiojančios kainos.

Stabilumas – svarbus rodiklis

Didžiausią dalį krovinių KLASCO sudaro birūs ir generaliniai. Atskira grupė su savo tendencijomis ir specifika skystų trąšų krova ir jūrų keltų krovinių krovimas.

„Visuose krovos segmentuose su krovinių savininkais stengiamės dirbti taip, kad nebūtų krovinių pulsacijos. Džiugu, kad nepaisant biržos svyravimų ir kainų šuolių pavyksta išsaugoti stabilius srautus“, - pastebėjo A.Pauža.

Šiuo metu bene aktualiausiais krovinys – grūdai. KLASCO kol kas krauna tik lietuviškus grūdus. 

Nuo  šių metų  rugsėjo KLASCO krauna  ir kraus ne mažiau kaip po 250 tūkst. tonų grūdų per mėnesį. Bet šių metų tendencija dar ir tokia, jog nėra  pikinio grūdų antplūdžio, nes žemdirbiai gavo paramą, sugebėjo pasistatyti grūdų saugyklas. 

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos žemdirbiams pavyko išauginti neblogą derlių. Per uostą gali būti eksportuota per tris mln. tonų šiųmetinių grūdų. Laikau didžiuliu nepriklausomos Lietuvos pasiekimu, kad lietuviški grūdai laivais keliauja į Afriką, Aziją ir toliau atranda vis naujas rinkas“, - teigė A.Pauža.

Šiemet neblogi grūdų derliai buvo ir Rusijoje, Kazachstane, Ukrainoje. A.Pauža prognozavo, kad grūdų srautai Klaipėdos uoste bus didesni.

Iki šiol stabiliai buvo kraunamos ir birios trąšos, bet dabar kainos rinkose jau ėmė svyruoti. A.Pauža tikisi, kad srautai liks tokie patys kaip ir pernai. Birių trąšų gabenimo grandinėje jis ypač teigiamai vertino partnerius iš „Beloruskalij“, Grodno „Azot“, „Beloruskaja kalijnaja kompanija“, „Beloruskaja čiugunka“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos geležinkelių, kad sėkmingai pavyksta suderinti krovinio gabenimo logistines grandines. Net ir susvyravus kainoms patikima logistika suteikia stabilumo garantą.