2024 m. trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso laureate ir geriausia jaunąja mokslininke Lietuvoje (gamtos, inžinerijos ir technologijų ar medicinos ir sveikatos mokslų srityje) šiemet tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Virškinimo sistemos tyrimų instituto tyrėja daktarė Greta Varkalaitė. Ji gaus 7 tūkst. eurų stipendiją už pasiekimus atliekamuose tyrimuose, siekiant paskatinti karjerą moksle.

Įteikiant diplomus devynioms laureatėms, jas vaizdo sveikinimais pagerbė Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministrė dr. Kristina Kallas, Latvijos švietimo ir mokslo ministrė Anda Čakša, tiesiogiai iškilmėse kalbėjo Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministras dr. Justas Nugaras. Kiekvienos šalies laureates pasveikino ir diplomus įteikė jų nacionalinių UNESCO komisijų atstovės ar generalinės sekretorės: Hanna-Liis Kaarlõp, Baiba Molnika ir Miglė Mašanauskienė. Prie sveikinimų prisidėjo ir Baltijos šalių mokslų akademijų prezidentai: Tarmo Soomere’as, Ivars Kalvinš ir Jūras Banys.

LSMU archyvo nuotr.

LSMU Medicinos fakulteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas profesorius Juozas Kupčinskas pažymėjo, kad šis UNESCO Baltijos šalių stipendijų konkurso įvertinimas – ne tik mokslinės kokybės ženklas, bet ir asmeninio meistriškumo pripažinimas, kuris turėtų būti matomas ir sektinas pavyzdys.

„Lietuvoje tai svarbiausias jaunųjų moterų mokslininkių įvertinimas, ši premija – antroji LSMU istorijoje. Apdovanojimas neabejotinai prisidės prie asmeninio laureatės tobulėjimo, tolesnės mokslinių tyrimų plėtros ir mokslo populiarinimo“, – šypsojosi prof. J. Kupčinskas. Prieš penkerius metus prestižinę „Moterims moksle“ premiją yra laimėjusi taip pat Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslininkė profesorė Jurgita Skiecevičienė.

Šiųmetė laureatė dr. G. Varkalaitė, LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, siekia patobulinti ankstyvąją skrandžio vėžio diagnostiką. Tam mokslininkė ketina pasitelkti naujausius genetinius ir molekulinius įrankius, tokius kaip erdvinė ar vienos ląstelės transkriptomika, naujosios kartos sekoskaita.

Pasitelkusi jautrius aukščiausio technologinio lygmens metodus, dr. G. Varkalaitė siekia nustatyti molekulinius pokyčius skrandžio kancerogenezės metu ir įvertinti biožymenis, susijusius su ikivėžinėmis ir navikinėmis būklėmis. Naujausi tyrimai rodo, kad šie metodai padeda analizuoti retas ląstelių populiacijas, atsakingas už vėžio progresavimą, naviko potipius ir svarbius vėžio mikroaplinkos veiksnius.

Dr. G. Varkalaitės darbas prisidės prie fundamentinių žinių apie pagrindinius molekulinius pokyčius, atsirandančius skrandžio kancerogenezės metu, suteiks klinikinės naudos diagnozuojant, prognozuojant ir gydant šią ligą. Dr. G. Varkalaitė taip pat aktyviai prisideda prie Virškinimo sistemos tyrimų instituto vykdomų „Horizon Europe“, kitų tarptautinių ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamų projektų, susijusių su transliaciniais mikrobiomo tyrimais ir daugiapakopių molekulinių duomenų integravimu bei analize.

Greta Varkalaitė. LSMU archyvo nuotr.

– Kas jus atvedė į mokslą, ir ypač – į virškinimo sistemos onkologinių ligų tyrimus? – klausėme dr. G. Varkalaitės.

– Jau mokykloje labai žavėjausi biologija ir genetika, tad rinkausi Medicininės ir veterinarinės genetikos bakalauro studijas LSMU (buvome pirmoji šios programos laida). Studijuojant teko laimė atlikti praktiką Virškinimo sistemos tyrimų instituto Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijoje. Nuo to laiko šioje grupėje dirbu įvairiose pozicijose, džiaugiuosi, kad profesinėje srityje galiu nuolat augti ir tobulėti. Galima netgi sakyti, kad ne aš pasirinkau virškinimo sistemos tyrimų sritį, o ji mane.

– Kur link šioje srityje eina pasaulis? Į ką telkiami solidžiausi mokslo tyrimai?

– Pastaruoju metu virškinimo ligų tyrimuose diegiamos naujovės aprėpia erdvinės ir vienos ląstelės transkriptomo analizę, kuri leidžia tiksliau suprasti žarnyno ligų molekulinius mechanizmus ir gali padėti tobulinti gydymo metodus.

Mašinų mokymasis (angl. machine learning) ir duomenų analizė, pasitelkiant multiomikos (skirtingų molekulinių analičių – genetinių, baltyminių ir kitų – žymenų) duomenis, tampa ypač reikšmingi prognozuojant ligos eigą ir gydymo atsaką. Pasaulyje aktyviai plėtojami transliaciniai mikrobiomo tyrimai ir mikrobiomo modifikavimo pagrindu sukurti gydymo būdai, kaip specifinių bakterijų deriniai, galintys atkurti žarnyno homeostazę.

Išlieka svarbūs ir neinvaziniai diagnostikos metodai, pavyzdžiui, išmatų ar kraujo biožymenų analizė ir naujos molekulinės technologijos. Didėja precizinės medicinos svarba, apimanti genetinius, aplinkos ir gyvenimo būdo duomenis, siekiant kurti individualizuotus gydymo planus.

Labai džiaugiuosi, kad iš esmės visus šiuos tyrimus atlieka ir mūsų mokslininkų grupė Virškinimo sistemos tyrimų institute, tad tikrai neatsiliekame nuo pasaulinių tendencijų, kai kuriose srityse turime tvirtas pozicijas kaip tyrėjai ir ekspertai.

– Ar mokslo tyrimuose pasitaiko netikėtumų?

– Turbūt dauguma mokslininkų pritars, kad netikėtumai eksperimentuose lydi bene kasdien. Labai dažnai tenka spręsti lygtis su daug nežinomųjų, apie kuriuos kartais net nebūtume pagalvoję. Mokslas tuo ir žavus, kad daugybę dalykų išsiaiškiname eksperimentuodami, sluoksnis po sluoksnio keliaudami iki pirminės hipotezės tikrinimo. Maloniausia dalis man turbūt ir yra šis detektyvas, kurį išsprendus susidėlioja istorija, įnešanti dar dalį informacijos į tam tikros ligos patogenezės kelią ir artinanti mokslą link praktinio šių žinių taikymo medicinoje.

– Kokią savo srities mįslę labiausiai norėtumėte įminti per mokslininkės karjerą?

– Pirma mintis – norėčiau identifikuoti molekulinius signalus, kurie būtų specifiški ir pritaikomi virškinimo sistemos navikų ar uždegiminių žarnyno ligų ankstyvajai diagnostikai – tai išties galėtų sukelti revoliuciją šių ligų diagnostikos ir pacientų sveikatos priežiūros srityse. Tačiau galbūt svarbiausią mįslę aš dar surasiu: mokslas pilnas netikėtumų.

– UNESCO Baltijos šalių stipendijų konkursas „Moterims moksle“ neša ypatingą žinią moterims, drąsina ir skatina jas pasinerti į mokslo pasaulį. Ko palinkėtumėte dabartinėms moksleivėms, studentėms – būsimosioms mokslininkėms?

– Linkiu drąsos ir pasitikėjimo savimi. Moters karjera iš principo turi daug iššūkių, tarkime, tenka derinti mėgstamą darbą ir šeimos klausimus. Tačiau iš tiesų pasaulis (neretai užtenka apsidairyti vien savo darbovietėje) pilnas įkvepiančių pavydžių, kad moterys gali nepaprastai daug – svarbu daryti tai, ką myli.