Teršėjų sumažėjo perpus

Netinkamai nuotekas tvarkantys ir aplinką teršiantys gyventojai po didinamuoju stiklu atsidūrė dar 2020-aisiais. Jungtinė „Kauno vandenų“, savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistų komanda iki šiol reguliariai vykdo patikrinimus.

Per ketverius metus vandentiekiu besinaudojančių, bet prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusių būstų Kaune sumažėjo kone perpus – nuo 4 024 iki 2 157.

„Gyventojams, kurie naudojasi centralizuotai tiekiamu vandentiekiu, tačiau neprisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos, įteikiami pranešimai. Patikrinus kelias dešimtis būstų paaiškėjo nemaloni tiesa – buitinės nuotekos nešamos kibirais ir išpilamos. Vienoje valdoje aptiktas pilnas surinkimo šulinys, kurio nevalytas turinys teka į aplinką. Dalyje privačių valdų stovi valymo įrenginiai“, – situaciją konstatavo „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.

Kaip rodo statistika, bent pusė patikrintų nelegalių atvejų piktavaliams baigiasi administracine atsakomybe. Kai kurie įsigudrina valymo įrenginius įjungti tik pradėjus patikrinimą.

Nuosavų namų savininkai, iki šiol nesudarę sutarčių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų, privalo pasirūpinti valymo įrenginių priežiūra ir tai pagrįsti dokumentais. Tokia tvarka galioja tiek turintiems vietines nuotekų sistemas, tiek ir išgriebimo duobes. „Kauno vandenų“ specialistai analizuoja ir nurodytus išvežamų nuotekų kiekius, ar šie neprasilenkia su realybe – suvartotu vandens kiekiu.

Norintieji prisijungti prie miesto centralizuotų nuotekų tinklų turi kreiptis į UAB „Kauno vandenys“ Techninį-projektų skyrių, (Aukštaičių g. 43). Informacija teikiama ir tel. (8 37) 30 1888.

Patikrinus kelias dešimtis būstų paaiškėjo nemaloni tiesa – buitinės nuotekos nešamos kibirais ir išpilamos.

 

Papildomas kontrolės įrankis

Neabejojama, kad situaciją dar labiau pagerins nuo metų pradžios testuojama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS). Ji ne tik užtikrins, kad į aplinką nepatektų nevalytos nuotekos, bet ir sumažins administracinę naštą nuotekų tvarkytojams ir jų veiklą prižiūrinčioms institucijoms. NTIS taip pat didins individualių nuotekų tvarkymo sistemų kontrolės efektyvumą.

Nuotekų vežėjai šioje informacinėje sistemoje turės fiksuoti nuotekų paėmimo faktą, vietą, paimtų nuotekų tipą ir jų perdavimą iš visų tipų nuotekų valymo įrenginių vandentvarkos įmonėms. Savo ruožtu nuotekų tvarkytojai patvirtins paimtų nuotekų kiekį ir tipą.

Progresas: dabar mieste vingiuojantys upeliai jau kur kas švaresni nei prieš dešimtmetį. „Kauno vandenų“ nuotr.

Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, pasinaudodami NTIS kaupiama informacija, galės tirti aplinkosauginius, žalos gamtai klausimus. Savivaldos institucijos kartu su nuotekų tvarkymo įmonėmis informacinėje sistemoje taip pat galės matyti rizikingas vietas ir laiku imtis prevencinių veiksmų suvaldyti potencialius taršos šaltinius.

„Siekiame užkardyti atvejus, kai nelegalūs nuotekų vežėjai arba privatūs asmenys nuotekas išleidžia tam neskirtose vietose arba į šalia esantį vandens telkinį. Programa padės specialistams stebėti, ar įrenginiuose nuotekos išvalomos laikantis teisinio reglamentavimo ir įrenginio dokumentuose nurodyto išvalymo lygio“, – pridūrė R. Šulskus.

Siekiame užkardyti atvejus, kai nelegalūs nuotekų vežėjai arba privatūs asmenys nuotekas išleidžia tam neskirtose vietose arba į šalia esantį vandens telkinį. 

Visiškai veikiant Nuotekų tvarkymo informacinei sistemai, biologinio valymo įrenginių, septikų savininkai privalės tirti į aplinką išleidžiamų nuotekų kokybę ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Tai padės užtikrinti, kad nuotekos, išleidžiamos į aplinką, būtų išvalomos tinkamai.

Miestas skiria finansavimą

Kaune prieš ketverius metus papildomų kontrolės priemonių imtasi dėl Amalės, Girstupio, Gričiupio upelių, Nemuno ir Neries taršos. Tai buvo įsisenėjusi ekologinė problema.

Siekiant dar didesnio proveržio, miestas nusprendė gyventojus skatinti finansiškai – tam jau ne pirmus metus veikia Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa. Šiais metais numatyta savivaldybės parama siekia 400 tūkst. eurų.

„Tai miesto paskatinimas ir visavertis prisidėjimas, kad ateities Kaune gyventume švariau. Šia kompensacija gali pasinaudoti kauniečiai, iki kurių sklypo ribos tinklai jau atvesti. Norime, kad aplinkosaugininkai prisibelstų ne tik į gyventojų duris, bet ir į sąžinę. Dabar mieste vingiuojantys upeliai jau kur kas švaresni nei prieš dešimtmetį. Krantuose nebejaučiamas aitrus tvaikas“, – teigia Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa leidžia kauniečiams prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Vieno būsto prijungimui prie geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros miestas skiria iki 3 tūkst. eurų, o jungiantis tik prie vieno iš tinklų (vandentiekio arba nuotekų) – 1 500 eurų.

Esant reikalui, numatytos lėšos ir nuotekų siurbliui pirkti, ir montavimo darbams finansuoti. Vienam prietaisui įrengti gali būti skiriama iki 300 eurų.

Šiemet įvertinta ir pasirašyta sutarčių darbams atlikti iš viso už 75 tūkst. eurų. Prie vandentiekio arba nuotekų tinklų bus prijungti 33 gyvenamieji namai.