„Turime tikslą iki 2030 m. pabaigti projektą. Šiuo metu turime visą eilę rizikų identifikavę, dalis jų yra pasireiškę ir tas įgyvendinimą gali pavėlinti netgi iki 2032–2033 metų. (...) Šiuo metu yra daromas planas, kiek viskas pabrangtų, jeigu mes pabaigtume 2033 metais“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo A. Jackus.

„Tikimės, kad pavyks tas rizikas suvaldyti, jeigu bus priimti tam tikri sprendimai. Jeigu ne, tuomet projekto įgyvendinimas gali šiek tiek vėluoti“, – pridūrė jis.

„Rail Baltica statyba“ vadovo teigimu, svarbiausia yra užtikrinti 2027 metais planuojamų darbų finansavimą, nes iki 2028-ųjų nebėra galimybės teikti naujų paraiškų Europos Komisijai (EK).

„Panašu, kad 2027 metais reikės visoms trims valstybėms rasti kaip uždengti tą techninę finansavimo duobę. Išlaidų tinkamumas, jeigu bus tos pačios taisyklės, bus nuo 2028-ųjų sausio 1 d. Iki to laiko mums reikės pinigų, kad nesustotume su darbais“, – nurodė jis.

„Labai svarbu, kad Europos Komisija pripažintų tas išlaidas tinkamomis ir leistų užsidengti iš ateinančios finansinės perspektyvos“, – sakė jis.

„LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas atkreipė dėmesį į rizikas, kylančios iš darbo jėgos trūkumo, ypač atliekant projektavimo darbus. Jo teigimu, „Rail Baltica“ projekto vykdytojai šių darbuotojų yra priversti ieškoti užsienio rinkoje.

Panašu, kad 2027 metais reikės visoms trims valstybėms rasti kaip uždengti tą techninę finansavimo duobę.

„Didžiausia problema statant tokius projektus yra projektavimo kompetencijos stoka. Tai yra greitosios linijos ir ta kompetencija mūsų regione neegzistuoja ir ją reikia pirkti užsienyje, o ten vyksta daugybė projektų ir tai stabdo tempą“, – teigė jis.

Jungtis Kaunas – Lenkijos siena galėtų pradėti veikti 2028 metais

Pasak V. Žalimo „Rail Baltica“ linija Kaunas – Lenkijos siena galėtų pradėti veikti 2028 metais galėtų būti naudojamas, jeigu bus padidintas esamos linijos pralaidumas.

„Galima su vieninteliu žingsniu, signalizuojant „Rail Baltica“ pirmą ruožą, nes statybos nuo Lenkijos sienos iki Kauno prasidės tik suprojektavus tą ruožą, o projektavimo sutartį pasirašome tik šių metų kovo mėnesį“, – nurodė jis.

„Tam, kad nelauktume, kol statysis greitoji linija, mes turime pilnai įveiklinti ir padidinti pralaidumą esamos „Rail Baltica“ atkarpos“, – pridūrė V. Žalimas.

Pagrindinės „Rail Baltica“ jungties Kaunas – Lenkijos siena statybas planuojama pradėti 2028 metais.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Anksčiau planuota pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą užbaigti 2025 metais, dabar jo įgyvendinimas perkeltas į 2030 metus, o vėžės eksploatavimo pradžia nusikelia į 2031 metus.