Neįvertinama rizika

Kelių remontas – neišvengiama transporto tinklo priežiūros dalis. Dirbant kelininkams pasikeičia įprastas eismo organizavimas, kuris ne tik sukelia tam tikrus nepatogumus, bet ir padidina vairuotojų daromų klaidų tikimybę. Vilnius Tech (buv. VGTU) Kelių katedros lektorius dr. Dovydas Skrodenis sako, kad dėl to saugumo užtikrinimas kelio darbų zonose yra svarbus ir neabejotinas. „Didžioji dalis eismo dalyvių kelio darbų zonose neįvertina padidėjusios rizikos, todėl eismą reikia organizuoti taip, kad net ir suklydus vairuotojui būtų kuo silpnesnės pasekmės kelyje dirbantiems asmenims ar pačiam vairuotojui, – kalbėjo mokslininkas.

D.Skrodenio teigimu, ypač atkreiptinas dėmesys į saugos priemonių taikymą greitkeliuose ar magistraliniuose keliuose, kai norima atskirti priešpriešinius transporto priemonių srautus. „Nukreipiamosios gairės dažnu atveju tampa kliūtimi eismo dalyviams, vietoj to, jog padėtų orientuotis kelio darbų zonose“, – pastebi jis.

Dr. Dovydas Skrodenis

Galimybių tobulėti yra

D.Skrodenis mano, kad būtina tobulinti kelio ženklinimą vykstant remonto darbams. „Stebint kitų šalių praktiką ir matant realią situaciją Lietuvos kelio darbų zonose, ne kartą yra užfiksuoti atvejai, kai dvigubas (geltonos ir baltos) spalvos ženklinimas suklaidina vairuotojus, dėl ko matome chaotiško vairavimo atvejus, kurie gali lemti, galbūt ne įskaitinius, tačiau techninius eismo įvykius“, – aiškino D.Skrodenis.

Dar vienas aspektas, kurį minėjo mokslininkas – kelio darbų zonų aptvėrimas tamsiu paros metu. Vis dar yra pastebimi atvejai, kai ilgalaikėse kelio darbų zonose nėra naudojama pakankamai šviesą atspindinčių ar generuojančių elementų. Dienos metu šios zonos yra gerai matomos, tačiau tamsiu paros metu ar esant prastam orui, kelio darbų zonose turėtų būti daugiau priemonių, nurodančių važiavimo kryptį, kurios juostos laikytis ir kas laukia už kelių šimtų metrų.

Pažymėtina, jog vairuotojai dažniausiai kantrybės stokoja tose kelio darbų zonose, kuriose naudojami trumpalaikiai šviesoforai.

„Pažymėtina, jog vairuotojai dažniausiai kantrybės stokoja tose kelio darbų zonose, kuriose naudojami trumpalaikiai šviesoforai. Siekiant išvengti šios problemos arba sumažinti šios problemos mastą rekomenduočiau visose tokio tipo kelio darbų zonose naudoti šviesoforus, kurie parodo likusią trukmę iki žalio šviesoforo signalo“, – kalbėjo D. Skrodenis.

Jo nuomone, atliekant ilgalaikius kelio darbus ilgame ruože, būtų naudinga naudoti informacinius ženklus, kiek liko iki kelio darbų zonos pabaigos. „Ženklų dizainas gali būti įvairus, teko šiuos ženklus ne kartą pastebėti įvairiose ES šalyse“, – sakė mokslininkas.

Didesnio saugumo priemonės

Dažnu atveju miestuose kelio darbų zonų aptvėrimas nesiskiria nuo keliuose įrengtų kelio darbų zonų, nes yra taikomos tokios pat priemonės. „Neseniai teko skaityti, jog viena įmonė pradėjo naudoti lazerinę sistemą, projektuojančią raudoną šviesą į dangą aplink tam tikrų, kelio darbams

skirtų priemonių perimetrą. Ši inovacija ryškiausiai matoma tamsiu paros metu. Tam tikrais atvejais naudojamos greičio mažinimo priemonės – guminės triukšmo juostos, stacionarios greičio matavimo priemonės ar jų muliažai“, – pasakojo mokslininkas.

Naują mūsų šalyje eismo saugumo gerinimo būdą pradėjo naudoti AB „Kauno tiltai“. Bendrovė įsigijo pusaštunto šimto modernių kelio atitvarų.

Šiuo metu mūsų šalyje analogų neturinčiomis konstrukcijomis aptverta teritorija rekonstruojamame Kauno pilies žiede ir kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 91-ajame kilometre, kur vykdomas pažeistos vandens pralaidos remontas. Atitvarai pagal poreikį atlieka abi funkcijas – pagelbėja reguliuoti automobilių judėjimą bei užtikrina dirbančiųjų judriame kelyje saugumą.

Paprasta, bet efektyvi konstrukcija

„Kol kas „pirmosios kregždės“ – objektai, kuriuose išbandome šią technologiją – yra Kaune. Tačiau matydami jų naudą, gana paprastą pritaikomumą, ketiname atitvarais naudotis ir kitose vietose. Projektus įgyvendiname visoje šalyje“, – apie diegiamą naujovę kalbėjo bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Aldas Rusevičius

Vokietijoje pagaminti ir visame pasaulyje plačiai naudojami atitvarai yra daugkartiniai, patogūs bei praktiški, juos paprasta pritaikyti konkrečiame objekte. Be to, jie atitinka Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisykles. 6 metrų ilgio metalinės atitvarų konstrukcijos surenkamos click metodu.

Aukščiausią kokybę žyminčiais sertifikatais grįstą atitvarų sistemą paprasta pritaikyti konkrečiam objektui. Be to, konstrukcijos gali pasitarnauti eismo įvykio metu. Dėl gamintojo numatytų papildomų elementų, reversinių detalių smūgio metu neišguldoma visa sukibusių atitvarų eilė. Pastačius ilgesnę nei 109 metrų ilgio sistemą smūgio metu transporto priemonė neišvažiuos į priešpriešinę eismo juostą. Lengvai keičiami pradiniai ir galiniai komponentai leidžia sukurti saugias sąlygas kelyje visiems – vairuotojams ir kelininkams.

„Labai sveikintinas žingsnis įdiegiant metalinius atitvarus siekiant atskirti priešpriešinius srautus, – pastebi ir D.Skrodenis. – Tačiau taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad pabaigus kelio darbus nebūtų pamiršta atstatyti įprasto eismo organizavimo, turiu omenyje – panaikinti kelio darbų metu naudotus vertikalius ženklus, panaikinti trumpalaikį (geltonos spalvos) horizontalųjį ženklinimą, patraukti kitas priemones, kurios galėtų duoti užuominas apie vis dar vykstančius kelio darbus.“