Susisiekimo ministerijai pateiktoje tarnybos išvadoje nurodoma, kad su paslaugos teikimu susiję nuostoliai turi būti kompensuojami valstybės, jeigu paslauga jos teikėjui yra pernelyg didelė našta.

„Pašto įstatymas nurodo, kad tuo atveju, jeigu universaliosios pašto paslaugos teikimas paslaugos teikėjui yra nepagrįstai didelė finansinė našta, šią paslaugą teikiant patirti nuostoliai kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka“, – teigė RRT narys Giedrius Pūras.

Jeigu nebūtų valstybės įpareigojimo, Lietuvos paštas paslaugos neteiktų 179 gyvenvietėse, nes tai būtų nuostolinga veikla ir nepatirtų papildomų sąnaudų.

„Lietuvos pašto skaičiavimais, bendrovė nesant įpareigojimo dėl nuostolingos veiklos neteiktų paslaugų 179-iose iš 258-ių Lietuvos pašto aptarnaujamų geografinių vietovių. Patvirtinę prašymą kompensuoti nuostolius siekiame užtikrinti Lietuvos pašto veiklos tęstinumą ir jam paskirtų įpareigojimų vykdymą“, – sakė G. Pūras.

Remiantis RRT išvada Susisiekimo ministerija priims galutinį sprendimą dėl nuostolių kompensavimo.

Universalioji pašto paslauga – visų registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų, korespondencijos siuntų iki dviejų kilogramų, pašto siuntinių iki dešimties kilogramų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas bei pašto siuntinių iki 20 kilogramų, gautų iš kitų valstybių, pristatymas.

Vyriausybės nutarimu, Lietuvos paštas šią paslaugą teikti įpareigotas iki 2027 metų.