Atskaičius beveik 12,7 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, balandžio 30 dienos duomenimis, sumokėtų perteklinių pajamų suma siekia 11,195 mln. eurų.

Pasak „Baltpool“ atstovės Eglės Junčienės, dėl šių lėšų panaudojimo spręs Vyriausybė, atsižvelgusi į Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) siūlymus.

„Šiai dienai dar neturime tokių nurodymų pervesti tas lėšas kažkur (...) Kol kas jokio konkretaus sprendimo, kaip tos lėšos turėtų būti panaudotos, mes nesame gavę ir kol kas jos deponuotos specialioje sąskaitoje“, – BNS teigė E. Junčienė.

Kokią dalį lėšų sumokėjo konkretūs gamintojai, „Baltpool“ nenurodė motyvuodama konfidencialumu.

Tuo metu, ataskaitos duomenimis, pagal jų pateiktus skaičiavimus ir deklaracijas, gruodį–kovą elektros gamintojai turėjo sumokėti 13,932 mln. eurų perteklinių pajamų.

„Mes turime tokių įmonių, kurios deklaravo (perteklines pajamas – BNS) ir faktiškai dar nesumokėjo. Mes tikriname pateiktus jų duomenis ir skaičiuojame, kiek jie turėtų pervesti“, – teigė E. Junčienė.

Pasak jos, dėl didelio gamintojų skaičiaus ir skirtingų prekybos elektra būdų beveik 14 mln. eurų siekianti surinktina „viršpelnių“ suma yra nuolat tikslinama.

„Vienu momentu gamintojai pateikia ataskaitą ir mes preliminariai skaičiuojame (surinktiną sumą – BNS), bet kitu laikotarpiu patiria nuostolius, tuomet tie skaičiavimai yra tikslinami“, – teigė „Baltpool“ atstovė.

Už energetiką atsakingų Europos Sąjungos (ES) ministrų pernai rugsėjį patvirtinta pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis tvarka, numatanti 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainos „lubas“, galioja nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų birželio 30 dienos.

Vyriausybei pritarus šio mažinti energijos kainas skirto reglamentavimo perkėlimui į Lietuvos teisę, elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką bei jo deklaravimo tvarką VERT patvirtino pernai gruodį.

Skaičiuojant pajamų perviršį atsižvelgiama į gamintojų sandorius elektros biržoje, galiojančias dvišales pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat išvestinių finansinių priemonių sandorius, visiems jiems taikant 180 eurų MWh viršutinę pajamų ribą. Mokėtiną sumą turi apskaičiuoti ir deklaruoti patys rinkos dalyviai.

Didieji Lietuvos elektros gamintojai anksčiau teigė, kad sprendimas perskirstyti pigiai energiją ne iš dujų gaminančių įmonių perteklines pajamas, nustatant 180 eurų lubas, jiems didelio finansinio poveikio neturės.

Pasak „Ignitis grupės“ ir „Enefit“ atstovų, didžiąją dalį iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros įmonės parduoda ne biržoje, bet tiesioginiais ilgalaikiais sandoriais, o jos kaina dažniausiai yra mažesnė nei 180 eurų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pernai gruodį teigė, kad vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą.