Už Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas balsavo 82 Seimo nariai, o susilaikė du. 

Pakeitimus registravęs konservatorius Kazys Starkevičiaus pristatydamas pataisas Seimui yra sakęs, kad šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, kaip RRT turi prižiūrėti nacionaliniam transliuotojui teikiamas Telecentro paslaugas. 

Jis anksčiau aiškino, kad RRT rodė per mažai pastangų Telecentro ir LRT ginče dėl kainų. 

LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, be kita ko, Seime anksčiau teigė, kad Telecentro paslaugos per artimiausius 10 metų nacionaliniam transliuotojui brangs beveik 60 proc.

Savo ruožtu, Telecentro vadovo Remigijaus Šerio teigimu, 2015 metais Telecentras investavo daugiau negu 2 mln. eurų ir pastatė naują LRT programų siutimo tinklą, o šias investicijas reikia atpirkti.

Kaltindamas Telecentrą nesąžininga kainodara ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, nacionalinis transliuotojas prašė teismo grąžinti 326,7 tūkst. eurų – juos LRT traktavo kaip permoką už 2021 metais suteiktas signalų perdavimo paslaugas. Vilniaus apygardos teismas birželį šį nacionalinio transliuotojo ieškinį atmetė.

Pasak teismo, RRT taryba, remdamasi 2022 metais atliktu Telecentro auditu, konstatavo, jog bendrovės pajamos už LRT suteiktas paslaugas 2021 metais buvo mažesnės nei dėl to patirtos sąnaudos. Anot Telecentro, jas labiausiai didino parduotas „Mezon“ verslas, brangesnė elektra, tik LRT skirto turto ir jo aptarnavimo išlaidos (dėl tinklų plėtros Alytuje bei Lazdijuose padidėjusio radijo siųstuvų skaičiaus, „LRT Lituanica“ ir „LRT Klasika“ transliacijų), didesnis darbo užmokestis ir pabrangę resursai. 

Liepą baigus galioti Vyriausybės sprendimui, įpareigojusiam Lietuvos radijo ir televizijos centrą (Telecentrą) teikti signalų perdavimo paslaugas visuomeniniam transliuotojui – Lietuvos radijui ir televizijai (LRT), Susisiekimo ministerija siūlo dar dešimtmetį įpareigoti Telecentrą tokiomis pat sąlygomis teikti LRT šias paslaugas.