Ruduo – derliaus metas ir žuvininkystės ūkiams. Beveik devyni dešimtadaliai Lietuvos tvenkiniuose išauginamų žuvų – karpiai. Vienintelis Lietuvoje karpių veislininkystės ūkis, iš kurio veislinius karpius perka beveik visos šią prekinę žuvį auginančios bendrovės, yra Prienų rajone, Šilavote.

Prienų rajone išauginti veisliniai „Šilavoto karpiai“ į  parduotuves nepateks.

Maistui skirti karpiai paprastai sveria maždaug kilogramą. O šių,– veislinių svoris nuo 5 iki 6,5 kilogramų. Mat tik sulaukę penkerių metų gali išneršti.

Prireikė daugiau nei trisdešimties metų kruopštaus selekcininkų darbo, kol pavyko išvesti lietuvišką veidrodinio karpio veislę.

Dabar jie išrūšiuojami ir perkeliami į žiemojimo tvenkinius. Vieni pavasarį bus parduoti ūkiams, o didžiausi liks Šilavote. 

„Šilavoto karpis būna tik veidrodinis, kas dabar itin vertinama. Jis geriau prisitaikęs prie Lietuvos sąlygų, mūsų klimato. Jis gali laisvai išneršti, turi labai geras veisimo savybes, patelės išneršia po milijoną ikriukų“, – sakė Žuvininkystės tarnybos Šilavoto poskyrio vedėja Tatjana Ratnikova.

Šilavoto karpį veisle pripažinus 2010 metais, čia toliau  vyksta selekcinis darbas, ūkyje – per 200 hektarų tvenkinių, dalis jų atnaujinami, naudojant europinę paramą.

„Perspektyvoje turim išlaikyti šį ūkį, kaip galima jį modernizuojant, jį galima panaudoti ne tik kaip veislinės medžiagos ūkį, bet ir kaip mokymo bazę. Nes A. Stulginskio universitete pradėti rengti žuvininkystės specialistai ir jie čia galės semtis žinių“, – teigė Žuvininkystės tarnybos Vidaus vandenų skyriaus vedėjas Antanas Gonta.

Iš  Lietuvos tvenkiniuose išauginamų žuvų –  beveik devyni dešimtadaliai karpiai. Tad norint turėti geros kokybės žuvies, reikalinga ir gera veislė.

Kasmet šią prekinę žuvį auginančios Lietuvos, taip pat ir nemažai kaimyninių šalių bendrovių nuperka  maždaug 1,5 tūkst. veislinių lietuviškų karpių, išaugintų Šilavote.