Žemaitiška nelaimė buvo patraukta nuo žmonių, nes pats dirbti nenorėjo(negalėjo), o visus darbus iš Balio smėlėtų paplūdimių vertė dirbti pavaldinius bei visą atsakomybę taip pat, organizacijoje buvo ir chaoso ir baimės, nes darbuotojus atleidinėjo bele kaip pirštelio spragtelėjimu, bet nuo to tvarkos daugiau neatsirasdavo, o tik daugėjo, todėl labai mandram žemaičiui buvo parodytos durys. Parodytos durys, bet, mano nuomone, aiškiai pavėluotai, nes tas žemaitis savo naglumu pranoko visus kitus žemaičius kartu sudėjus.