„Procesą skųsime teismui. Pirma, „Skinest Baltija“ neturėjo jokių galimybių civilizuotai užbaigti proceso, nes visi sprendimai priimti už akių. Antra, komisijos sprendimas inicijuotas jau pasiekus sutarties pasirašymo etapą, kas rodo, jog siekiama trūks plyš pašalinti „Skinest Baltija“ iš konkurencinės kovos“, – pranešime spaudai sakė „Skinest Baltijos“ direktorius Valdas Rasimas.

„Jei praktika šalinti konkurentus ar stabdyti sandorius prisidengiant nacionaliniu saugumu Lietuvoje tampa įprasta, tai tokiu būdu siunčiama labai bloga žinutė užsienio investuotojams“, – pridūrė jis.

Pasak pranešimo, „Skinest Baltija“ pasiūlymas konkurse buvo 0,2 mln. eurų pigesnis nei antroje vietoje likusio dalyvio, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, kurios išvadų pagrindu sustabdė 3 mln. eurų vertės sutarties pasirašymą.

Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ gegužės 24 dieną po neskelbiamų derybų pasirašė sutartį dėl pabėgių su ta pačia antrąją vietą laimėjusia bendrove, o maksimali jos vertė gali siekti 2,9 mln. eurų. 

„Nugalėtoja mus pripažinę „Lietuvos geležinkeliai“ slapčia pasirašė sutartį su kitu dalyviu ir po dviejų savaičių rado pretekstą nepasirašyti sutarties su mumis, prisidengiant nežinia kokiais kaltinimais pagrįstomis komisijos išvadomis. Panašių procesinių siurprizų matome dar dviejuose „Lietuvos geležinkelių“ konkursuose, kuriuose dalyvaujame“, – sakė V. Rasimas.

Antroji konkurse liko Lietuvos bendrovė „Swetrak“, BNS patvirtino geležinkelių atstovas Mantas Dubauskas. Šios sutarties vertė, anot jo, yra 709 tūkst. eurų, su galimybe ją pratęsti, o maksimali vertė gali siekti 2,9 mln. eurų.

„Patvirtinu, kad sutartis su „Swetrak“ pasirašyta, nes mums skubiai reikėjo pabėgių darbams užtikrinti, priešingu atvejų būtų stoję darbai. Kalbėjome su potencialiais tiekėjais – kadangi „Skinest“ klausimas buvo komisijoje, mes negalėjome iš jų pirkti, o gavę komisijos išvadą, minimalų pabėgių kiekį įsigijome iš „Swetrak“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Jo teigimu, iš šios įmonės bus įsigyta 18 tūkst. gelžbetoninių pabėgių po 39,4 euro už vienetą, ir tai yra mažiausia bet kada įmonės suderėta kaina. Geležinkelių tikslas, pasak M. Dubausko, buvo įsigyti juos ne brangiau nei siūlė sustabdyto konkurso dalyviai. „Skinest“ jame siūlė 39,49 euro, o „Swetrak“ – daugiau nei 40 eurų. 

Pasak M. Dubausko, pastaruosius trejus metus pabėgius geležinkeliams tiekė įmonė „Specrail“, o iš „Skinest“ buvo perkami mediniai pabėgiai (trejų metų sutarties vertė – 367 tūkst. eurų). Su pastarąja įmone „Lietuvos geležinkeliai“ turi ir daugiau sutarčių.

Sutartis su „Skinest Baltija“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų – tokią minėtos komisijos išvadą trečiadienį patvirtino Vyriausybė.

Nutarime rašoma, kad „Skinest Baltijos“ akcijas valdančios „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, jis įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje.

Pasak V. Rasimo, argumentai apie netiesioginių „Skinest Baltija“ akcininkų ryšius su užsienio šalių institucijomis ar asmenimis yra pritaikomi bet kuriam tarptautiniam verslui.

„Aš vis dar tikiuosi, kad nekaltumo prezumpcijos principas Lietuvoje galioja. Antraip to paties likimo turėtų sulaukti daugybės pasaulinių koncernų antrinės įmonės“, – pažymėjo V.Rasimas.

Jis neatmetė galimybės, kad „Skinest Rail“ teismo keliu sieks kompensacijos už Susisiekimo ministerijos paviešintus teiginius apie bendrovę.

Estijos pilietis O. Osinovskis įvardijamas kaip vienas turtingiausių šalies žmonių, jis figūruoja viename garsiausių Latvijos korupcijos skandalų – jis įtariamas davęs 0,5 mln. eurų kyšį už tai, kad Latvijos geležinkelių valdoma įmonė „Latvijas Dzelzcels RSS“ įsigytų iš jo valdomos „Skinest“ 4 senus dyzelinius lokomotyvus. Jam bei buvusiam Latvijos geležinkelių vadovui Ugiui Magoniui iškeltos baudžiamosios bylos.

Įvertinę tai, kad „Skinest“ grupė figūruoja VTEK tyrime, „Lietuvos geležinkeliai“ balandį kreipėsi į minėtą komisiją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydami įvertinti, ar įmonės pirkimai atitinka aukščiausius skaidrumo kriterijus bei valstybės interesus, ar konkurse nėra nusikalstamos veikos apraiškų. 

M. Dubauskas BNS trečiadienį dar negalėjo pasakyti, ar kitos geležinkelių sutartys su „Skinest“ grupės įmonėmis bus peržiūrėtos, nes įstatymas dėl strateginių įmonių sandorių įsigaliojo tik šių metų kovo 1-ąją. Tačiau jis neatmetė, kad dėl ankstesnių sutarčių taip pat bus kreipiamasi į komisiją.

Jis teigė, jog įmonė dar svarstys, kaip elgtis su konkursu – gali būti, kad jis bus nutrauktas.