Melas ir skaidrumu garsėjantys suomiai. Ar tai gali derėti? Aplinkos ministerijos (AM) dokumentai atskleidžia Suomijos bendrovės "Fortum" planus masiškai importuoti atliekas iš užsienio. Politikai jau užsimena ir apie Suomijos diplomatų lobizmą, ir apie galimą bendrovės akcijų išpirkimą.

Gražūs pažadai

Prieš metus Klaipėdoje atliekų deginimo gamyklą atidaręs suomių valstybinio energetikos koncerno "Fortum" padalinys "Fortum Heat Lietuva" netrukus pristatė ir tolesnius planus – pastatyti dar dvi gamyklas Kaune ir Vilniuje. Patys bendrovės vadovai pripažino, kad, norint užtikrinti minimalius gamyklos pajėgumus, vien Klaipėdos regione esančių atliekų neužtenka. Kaip alternatyva esą bus naudojamas biokuras. Tiesa, jau tuomet "Fortum Heat Lietuvos" generalinis direktorius Vitalijus Žuta pripažino, jog bus siekiama pakeisti įstatymus, taip pat bandoma derėtis su atsakingomis institucijomis, kad būtų leidžiama atliekas vežti ir iš atokesnių Lietuvos regionų. Tačiau dar 2013-ųjų rugsėjį paklaustas, ar nesvarstoma galimybė įtikinti įstatymų leidėjus persigalvoti dėl atliekų importo, t. y. leisti įvežti šiukšles iš užsienio valstybių, jis garantavo, kad apie tai nėra nė kalbos. Esą, atliekų trūkumas bus visiškai kompensuotas deginant biokurą.

Tačiau tai – tik oficiali bendrovės versija. Apie tikruosius "Fortum" planus byloja AM valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas, tiksliau, projekto derinimo pažyma, kurią rengiant pastabas galėjo pareikšti visos suinteresuotos pusės. Štai "Fortum Heat Lietuva" čia pasireiškia be konkurencijos.

Pateikiami argumentai, kodėl mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, perdirbantys išrūšiavus likusias atliekas, yra absoliučiai blogas pasirinkimas, priešingai, nei atliekų deginimo gamyklos. Būtent atliekoms deginti, o ne perdirbti siūloma teikti prioritetą. Taip pat siūloma sudaryti specialią ekspertų grupę, kuris atliktų 2014–2020 m. atliekų tvarkymo plano pasiūlymų analizę. Be abejo, čia turėtų dalyvauti ir "Fortum" atstovas.

Sakė viena, darė kita

Tačiau pats įdomiausias siūlymas – atsisakyti šiuo metu galiojančių draudimų "tiekti" atliekas iš kitų Lietuvos regionų, taip pat importui iš kitų valstybių. Raminama, kad Lietuvoje galioja Bazelio konvencijos nuostatos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo ir jų tvarkymo, taigi pavojingų atliekų Lietuvoje tikrai niekas nedegintų.

"Todėl laikantis šių teisės aktų reikalavimų atliekų įvežimas galėtų būti įmanomas, – rašoma "Fortum" pastabose.

Esą, nelogiškas ir reikalavimas deginti skirtas atliekas pristatyti į artimiausią atliekų deginimo gamyklą, esą tai iškreiptų konkurenciją. Kitaip tariant, Vilniaus ar Kauno atliekas siūloma leisti deginti, pavyzdžiui, Klaipėdoje ir atvirkščiai.

AM primygtiniams "Fortum" pasiūlymams nepritarė. Ministerijos specialistų nuomone, deginimo gamyklas statyti norintys verslininkai turėtų jų galingumą planuoti atsižvelgdami į Lietuvoje susidarančių deginti tinkamų atliekų kiekį (jų per metus susikaupia 360–530 tūkst. tonų), o ne atvirkščiai – statyti galingas gamyklas ir tuomet galvoti, iš kur gauti atliekų. Be kitų blogybių, leidus importuoti atliekas iš užsienio, iškiltų dar viena ekologinė problema, kai dalis Lietuvoje sukauptų atliekų nebūtinai būtų sudegintos, o nukeliautų į sąvartynus.
Užsileido buvusi Vyriausybė?

Šiuos "Fortum" siūlymus itin kritiškai įvertino ir pats aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Ministras taip pat užsiminė apie šiuo metu Vyriausybėje svarstomos Seimo Aplinkos komiteto parengtos įstatymų pataisos, kuriomis būtų numatoma leisti Lietuvoje statyti iš viso tris atliekų deginimo gamyklas. Svarbiausia tai, kad kontrolinis, 51 proc., tokių įmonių akcijų paketas priklausytų valstybei. Neatmetama, kad ateityje tas pats principas būtų pritaikytas ir Klaipėdoje jau pastatytai gamyklai, išperkant jos akcijas.

"Aš labai blogai vertinu tokius siūlymus. Iki pastarosios savaitės buvo tokia situacija, kai valstybė neturėjo jokių svertų nei atliekų deginimo gamyklų kiekiui, nei galingumui reguliuoti. Kaip padarinys – Klaipėdoje "Fortum" gamykla buvo pastatyta dukart galingesnė, nei reikia tam regionui. Nors buvo deklaruojama, kad bus deginamos tik regiono atliekos. Taip, jų noras lyg ir logiškas, kad jie ieško galimybių praplėsti tą pirkimo galimybių lauką, t. y. pirkti atliekas iš kitų Lietuvos regionų arba, kaip minite, iš kitų valstybių. Bet aš esu kategoriškai prieš, kad atliekos deginti būtų vežamos iš kitų valstybių", – sakė V.Mazuronis.

Svarstomas ir išpirkimas

Anot jo, svarstomos įstatymų pataisos numato ne tik tai, kad deginimo gamyklas kontroliuotų valstybė, – norint jas statyti iš pradžių tektų objektams suteikti valstybinės reikšmės statusą. Kitaip tariant, galingesnėms gamykloms, neįvertinančioms realaus liekančių išrūšiuotų atliekų kiekio, leidimai paprasčiausiai nebūtų išduodami.

"Taip, regreso tvarka įstatymo Klaipėdos gamyklai taikyti neišeis. Bet yra dar du projektai Kaune ir Vilniuje. Nutarime parašyta, kad visoms gamykloms, įskaitant ir tas, kurios jau dabar degina atliekas, galioja visi kiti reikalavimai, išskyrus 51 proc. valstybės akcijų dalį. Bet manau, kad valstybė turėtų apsispręsti, ką daryti su "Fortum". Aišku, nereikėtų daryti labai staigių žingsnių, nacionalizacijų. Bet kalbėti apie akcijų išpirkimą ar galbūt dar kitokius variantus reikėtų – manau, visoms gamykloms turėtų galioti vienodas teisinis statusas", – poziciją pateikė ministras ir  pakartojo, kad galimybė įvežti atliekas iš kitų valstybių tikrai nebus svarstoma.

Spėjo parengti įstatymą

Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas informavo, kad apie "Fortum" siekius įteisinti atliekų importą jis sužinojo prieš kelis mėnesius. Kaip nesunku suprasti, skandalingi suomių siekiai nesulaukė Seimo palaikymo.

"Ta informacija mane pasiekė gal prieš du mėnesius – aš ir komitete sakiau, kad į Lietuvą deginti šiukšlių nei iš gretimų, nei iš tolimesnių valstybių nevešime. Tai tarsi dabar gyvensime dėl to, kad padarytume iš Lietuvos šiukšlyną ir iš Baltarusijos ar iš Kaliningrado srities imtume vežti šiukšles deginti. Aš pateikiau įstatymą, kad pirmiausia būtų sustabdyta ta atliekų deginimo stočių statybos karštligė, Seimas tam pritarė, persikėlė veiksmas į Vyriausybę, AM. Kitas dalykas, jei tos stotys nebus visiškai apkrautos atliekų deginimu, tegu degina medžio drožles ar ką, bet jokių atliekų į Lietuvą nevešime", – žadėjo komiteto pirmininkas.

Įtikinti bandė ambasadorius

Tačiau tuo "Fortum" žygiai nesibaigė. A.Salamakinas užsiminė apie dar vieną įdomų faktą. Pajutę, kad tiek gyventojai, tiek politikai priešinasi projektui, "Fortum" atstovai įdarbino ir Suomijos ambasadorių Lietuvoje Harri Mäki-Reinikką. Būtent jis bandė įtikinti Aplinkos komitetą neskriausti Suomijos vyriausybės valdomos energetikos įmonės.

"Nepavadinčiau galbūt to spaudimu, gal greičiau tai buvo diskusijos. Pirmas "Fortum" žingsnis buvo tai, kad jie kreipėsi per suomių ambasadorių Lietuvoje. Ambasadorius buvo atvykęs pas mane, mes daugiau nei valandą diskutavome. Ambasadorius kaip ir lobizmo tikslais buvo, dėl "Fortum". Man net pavydas ima, kaip gerai dirba kai kurių užsienio valstybių ambasadoriai, – kad ir lietuviai taip dirbtų kitose šalyse. Na, apie nuolaidas mes tikrai nekalbėjome. Kalbėjome tik apie tai, ar "Fortum" galėtų toliau statyti kitus objektus, ar ne. Pasakiau: turi būti įvykdytos visos sąlygos, nebus taip, kad savivaldybė užsimanė ir jau stato. Nors tokia jų mintis buvo, statyti penkias šešias – prie kiekvieno didesnio miesto. Nemanau, kad neradome bendros kalbos", – apie susitikimą su ambasadoriumi pasakojo jis.

Anot jo, jei bus įteisintas saugiklis, kad 51 proc. būsimų atliekų deginimo stočių akcijų turi priklausyti valstybei, problemų nei dėl noro legalizuoti atliekų importavimą, nei dėl masinės galingų gamyklų statybos nekils. Jis taip pat įvertino ir galimybę išpirkti "Fortum Klaipėdos" akcijas.