Renatas Požėla daugiau papasakojo apie gaisrą Vilniuje: kaip užkirsti kelią panašioms nelaimėms?

Apie tai, kas sukėlė gaisrą, kaip vyko jo gesinimas ir kokia žala padaryta, plačiau pakomentavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

– Kas degė ir ar jau galima nustatyti gaisro priežastį?

– Degė, tikėtina, įprasti mūsų kasdienio gyvenimo daiktai – buitinės atliekos, kurias naudojame ir išmetame kiekvieną dieną. Šalia jų galėjo būti ir baterijų, nes sekmadienį girdėjome informaciją, kad galbūt buvo tokių daiktų, kuriuos reikėtų rūšiuoti atskirai. Deja, žinome, kad mūsų žmonės ne visada elgiasi atsakingai ir klauso rekomendacijų. Šiuo metu labiausiai laukiame tyrimo rezultatų, kad sužinotume tikslią gaisro priežastį. Gera žinia ta, kad sekmadienį vakare mūsų ekspertai pateko į gaisro epicentrą ir atliko būtinus pirmuosius darbus.

S. Lisausko / BNS nuotr.

– Kokia šiuo metu situacija gaisravietėje?

– Dabar atliekami baigiamieji darbai. Būname šalia, dirbame ir viduje, nes vyksta žaliavų išvežimas. Deja, situacija tokia, kad sujudinus sluoksnius jie gauna deguonies ir vėl prasideda rusenimas, dūminimas. Atviros liepsnos nebėra, bet turime nuolat stebėti ir laistyti vandeniu, kad gaisras neįsipliekstų iš naujo.

– Ar šiukšlių gaisrų gesinimas yra sudėtingesnis, reikalaujantis daugiau pajėgų?

– Tokie gaisrai šiek tiek primena durpių gaisrus – labai sunku juos visiškai užgesinti. Tarsi ugnį užgesini, tačiau tas rusenimas, dūminimas, gaisro užgesinimo neišbaigtumo jausmas visada yra šalia Šiuo atveju, degė labai didelė patalpa – apie 7,5 tūkst. kvadratinių metrų. Kaip matėme filmuotoje medžiagoje, kiek ten visko buvo prikrauta, todėl sunku prieiti prie gaisravietės. Svarbiausia – užtikrinti ugniagesių saugumą. Gesinama per atstumą – pilant vandenį per pastato ertmes, stogą, o vėliau jau vyksta gesinimo darbai iš vidaus.

– Ar yra nukentėjusių žmonių? Kokio masto žala aplinkai?

– Žala aplinkai tikrai yra ir ji bus įvertinta ikiteisminio tyrimo metu, pateikiant civilinį ieškinį. Svarbiausia, kad, mūsų turimais duomenimis, žmonių traumos per šį gaisrą nebuvo užfiksuotos. Kalbant apie taršą, sekmadienio rytą 9 valandą išplatinome gyventojams rekomendacijas, kaip elgtis 6 km spinduliu nuo gaisravietės. Ačiū visiems, kurie jų laikėsi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas turės prisiimti atsakomybę?

– Visų pirma reikia nustatyti gaisro priežastį. Jei tai buvo tyčinis padegimas, atsakomybė teks vieniems asmenims, jei darbo saugos taisyklių nesilaikymas – kitiems. Visa tai aiškinsis ikiteisminio tyrimo metu, informaciją pateiks prokuroras ar jo įgaliotas tyrėjas.

– Tai jau ne pirmas toks gaisras Vilniuje. Kaip būtų galima užkirsti kelią panašioms nelaimėms?

– Nuolat kyla klausimas, ar tokie objektai apskritai turėtų būti miestų teritorijose. Akivaizdu, kad jie kelia riziką žmonių sveikatai ir gyvybei. Labai svarbūs yra nuolatiniai patikrinimai. Šio objekto atveju mūsų specialistai kartu su aplinkosaugininkais jį tikrino kovo mėnesį. Mes pažeidimų neradome, nežinau, ar aplinkosaugininkai rado. Tokie objektai mums yra žinomi, jie patenka į aukščiausios rizikos kategoriją ir yra tikrinami kasmet.

– Kokia dabar oro kokybė?

– Sekmadienį vakare išplatinta informacija, kad žmonės jau gali atsidaryti langus, nusivalyti paviršius. Natūralu, kad kažkiek suodžių galėjo patekti į patalpas. Visgi pirmadienį, netoli objekto, dūmų kvapas vis dar buvo jaučiamas. Darbas dar nėra iki galo užbaigtas.