Ekologinis eksperimentas Klaipėdos pašonėje nepasiteisino. Po trylikos metų veiklos dar pernai pavasarį geoterminę jėgainę planuota parduoti.

Tačiau Vyriausybė vis dėlto nusprendė Turto bankui (76,56 proc. akcijų paketo) ir "Lietuvos energijos gamybai" (23,44 proc. akcijų) priklausančią bendrovę įtraukti į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą. Privatizavimas buvo nutrauktas.

Beveik prieš metus "Geotermos" veikla buvo sustabdyta, tačiau, siekiant užtikrinti bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto racionalų valdymą ir naudojimą, nuspręsta konkurso būdu išnuomoti bendrovei priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą.

Lapkričio 13 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas leisti naujam investuotojui nuomoti "Geotermai" priklausantį turtą už ne mažesnį kaip 369 tūkst. eurų be PVM metinį mokestį.

Susirinkime nutarta, kad turtas bus išnuomojamas penkeriems metams su galimybe nuomos sutartį pratęsti, tačiau ne ilgesniam nei 21 metų laikotarpiui.

Tikimasi, kad nuomininkas ne tik užtikrins už valstybės ir tarptautinių fondų pinigus pastatytos jėgainės turto priežiūrą, bet ir atgaivins pagrindinę bendrovės veiklą – šilumos gamybą. Paraiškų nuomos konkursui laukiama iki lapkričio 30 d.

Parodomoji geoterminė jėgainė Klaipėdoje buvo pradėta statyti 1997 m. Projektui buvo skirta Danijos aplinkosaugos agentūros bei Pasaulio aplinkosaugos fondo parama, taip pat pasitelkta ir Pasaulio banko paskola. Bendras "Geotermos" pastatų, esančių Klaipėdos LEZ, plotas sudaro 1 663 kv. m, žemės sklypų plotas – 2,5 ha.

Įmonė šilumos gamybą pradėjo 2004 m. ir po 13 metų veikla nutrūko. 2016 m. "Geotermos" nuostoliai siekė 0,456 mln. eurų, 2015 m. – 0,369 mln. eurų.

Esą reikalai pablogėjo, kai kaimynystėje pradėjo veikti termofikacinė jėgainė "Fortum Klaipėda".