34 proc. lietuvių vienam vaikui išlaikyti vidutiniškai per mėnesį skiria nuo 500 iki 1000 Lt. Tuo metu ketvirtadaliui šalies gyventojų vieno vaiko išlaikymui pakanka nuo 100 iki 500 Lt, o 1000 Lt ir daugiau per mėnesį išleidžia 7 proc. Lietuvoje vaikus auginančių gyventojų. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

„Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai dažnai susiduria su problema, kaip tinkamai paskirstyti šeimos biudžetą, kiek lėšų skirti vaikams išlaikyti. Šis klausimas tampa dar opesnis vaikams tik pradėjus eiti į mokyklą. Apklausos duomenys rodo, kad dažniausiai lietuviai linkę skirti nuo 500 iki 1000 Lt, tačiau jų gaunamos pajamos daro didžiausią įtaką šiai sumai – kuo jos didesnės, tuo daugiau lėšų skiriama vaiko poreikiams tenkinti“, – sako banko „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Tyrimas parodė, kad mažiausią sumą (100-500 Lt) vaikui išlaikyti per mėnesį dažniausiai skiria 30-39 m. amžiaus gyventojai, o didžiausią – jauniausi (iki 29 m.) gyventojai.

Apklausa taip pat atskleidė, kad šeimos dydis, šalies gyventojų nuomone, beveik neturi įtakos tam, kaip joje planuojami finansai. Nors beveik tiek pat – 18 ir 19 proc. – lietuvių mano, jog finansai planuojami praktiškiau įprastose (1-2 vaikai) arba gausiose (3 ir daugiau vaikų) šeimose, didžioji dalis apklausos dalyvių (61 proc.) laikėsi nuomonės, kad finansinė šeimų padėtis priklauso ne nuo vaikų skaičiaus, bet nuo tėvų požiūrio.

Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovė ir įkūrėja Jurgita Pocienė sako, kad dažnu atveju gausios šeimos yra praktiškesnės ir finansiškai atsakingesnės nei įprastos. Be to, vaikai, augantys tokiose šeimose, yra daug savarankiškesni ir moka geriau kontroliuoti finansus.

„Gausios šeimos būna dviejų tipų: vienos vaikus gimdo tam, kad gautų pašalpas, tad jos neskaičiuoja ir negalvoja, ar turės pinigų vaikų globai. O kitos daugiavaikės šeimos, dar prieš planuodamos vaiką, apgalvoja ir labai smulkiai apskaičiuoja, ar turės laiko bei pinigų jo išsilavinimui ar kitiems poreikiams tenkinti. Todėl nenuostabu, kad tokios šeimos pinigus ir finansus skaičiuoja labai atsakingai – mažiausiai skiria pramogoms, o daugiausia – vaikų išsilavinimui ir, žinoma, maistui. Pastebiu, kad tokių šeimų vaikai retai būna „mamyčiukai“, todėl jie labiau linkę greičiau pradėti savarankiškai kurti ir tvarkyti savo finansus”, – pasakoja J. Pocienė.

Minėtą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Jos metu interviu būdu apklausti 1004 vyresni nei 18 metų šalies gyventojai.