Žemės ūkį iš kitų verslų išskiria ryškus sezoniškumas ir priklausomybė nuo gamtos. Kadangi išlaidos patiriamos anksčiau nei gaunamos pajamos, sprendžiant dėl finansavimo svarbu įvertinti ne tik investicijos naudą, bet ir tai, kaip ūkis veiktų mažiau palankiu sezonu.
„Investicijos dydį, finansavimo terminą ir įmokų grafiką būtina derinti su sezoniniais ūkio pinigų srautais. Reikia įvertinti, kada investicija pradės kurti grąžą, kiek apyvartinių lėšų liks einamiesiems darbams ir kaip ūkis vykdytų įsipareigojimus mažiau palankiu sezonu. Todėl pirmiausia įsigiliname į konkretaus ūkio veiklos specifiką, konsultuojame ir, įvertinę jo poreikius, galime pasiūlyti įvairius tinkamiausius finansavimo sprendimus. Patikimas finansų partneris padeda skirtingus scenarijus apsvarstyti dar prieš priimant galutinį sprendimą“, – sakė D. Tamašauskas.
Augant ūkiui, svarbu pasiruošti ir nepalankiam sezonui
2013 m. Klaipėdos rajono ūkininkas Tomas Balčėnas dirbo apie 20 ha žemės, o šiandien kartu su žmona valdo maždaug 1 tūkst. ha mišrų ūkį. Jame derinama įprasta ir ekologinė augalininkystė, taip pat auginami gyvuliai. Vienu plėtros etapu ūkio plotui per metus padidėjus daugiau nei dvigubai, išaugo technikos ir apyvartinių lėšų poreikis, kuriam spręsti ūkininkas pasitelkė ir „Luminor“ banko finansavimą, o bendras investicijų mastas peržengė šešiaženklę ribą.
„Ne kartą esu sakęs, kad pirmieji metai buvo patys pelningiausi. Atrodė, kad viskas bus gražu ir paprasta, todėl pradėjau ieškoti daugiau žemės, atsirado daugiau technikos, o ūkis ėmė sparčiai augti“, – prisiminė T. Balčėnas.
Plečiantis ūkiui keitėsi ne tik darbų ir investicijų mastas – prireikė daugiau žinių ir kitokio požiūrio į veiklos valdymą. Jų sėmėsi mokymuose, seminaruose, asociacijų veikloje ir bendraudamas su kitais ūkininkais. Tai padėjo plačiau pažvelgti į ūkininkavimą kaip į verslą ir aiškiau valdyti procesus, kurių, gerokai išaugus veiklos apimčiai, vienam žmogui aprėpti nebepavyko.
„Atrodė, kad viską buvome paskaičiavę, suplanavę ir plėtrai pasiruošę, tačiau dabar matau, jog tuo metu dar trūko patirties ir žinių. Ūkiui išaugus atėjo momentas, kai vienam žmogui visi skaičiai galvoje jau nebetilpo. Reikėjo išmokti kitaip valdyti visą veiklą“, – teigė jis.
Papildomu išbandymu tapo ir išorinės aplinkybės, kurių pats ūkininkas kontroliuoti negali. T. Balčėnas gamtą kartu su geopolitine ir politine situacija įvardija kaip didžiausius pastarojo meto iššūkius. Kintant sąlygoms, ankstesnio sezono patirtis ne visada leidžia tiksliai numatyti kito sezono rezultatus.
„Pastaruoju metu didžiausi iššūkiai yra gamta, geopolitinė ir politinė situacija. Žemės ūkyje kiekvieni metai skirtingi, todėl kasmet susiduriame su kitokiomis aplinkybėmis. Šie metai ūkininkams ypač sunkūs“, – sakė jis.
Kartu su ūkininku vertiname ne tik tai, ko reikia plėtrai, bet ir kokį rezervą būtina išlaikyti kasdienei veiklai. Tinkamai parinktas finansavimo terminas, etapais įgyvendinamos investicijos ar atskiras sprendimas apyvartiniam kapitalui padeda ūkiui lengviau prisitaikyti, kai gamta pakoreguoja pirminį planą.
D. Tamašausko teigimu, kintančios gamtos sąlygos apsunkina ūkių pinigų srautų planavimą, todėl investuojant svarbu neišnaudoti viso finansinio rezervo. Pakankamos apyvartinės lėšos leidžia tęsti būtinus darbus net ir tuomet, kai sezono rezultatai būna prastesni nei tikėtasi.
„Kartu su ūkininku vertiname ne tik tai, ko reikia plėtrai, bet ir kokį rezervą būtina išlaikyti kasdienei veiklai. Tinkamai parinktas finansavimo terminas, etapais įgyvendinamos investicijos ar atskiras sprendimas apyvartiniam kapitalui padeda ūkiui lengviau prisitaikyti, kai gamta pakoreguoja pirminį planą“, – aiškino D. Tamašauskas.
Augimą sieja ne vien su ūkio dydžiu
Kol vieniems ūkiams tenka spręsti, kaip suvaldyti išaugusį veiklos mastą, kiti ieško būdų iš turimų pajėgumų sukurti daugiau vertės. Tokį kelią pasirinko mėsinių galvijų augintojas, A’Jauti ūkio savininkas ir Wagyu augintojas Edvinas Kudrevičius, aktyviai ūkininkauti pradėjęs 2016 m., kai gavo smulkių ūkių paramą. Iš pradžių jis augino angusų veislės mėsinius galvijus, vėliau didino dirbamos žemės plotus ir bandą, tačiau ilgainiui nusprendė augimo nebesieti vien su didesniu galvijų skaičiumi.
„Jeigu darai tą patį, ką ir visi, sunku pasiekti kitokį rezultatą. Todėl nusprendžiau orientuotis į Wagyu – vieną aukščiausiai vertinamų mėsinių galvijų veislių pasaulyje. Pats veiklos principas išlieka panašus, tačiau tikslas yra sukurti didesnę pridėtinę vertę“, – pasakojo E. Kudrevičius.
Perėjimas prie naujos veislės vyksta palaipsniui: šiuo metu ūkininko planuose – suformuoti apie 100 Wagyu karvių motininę bandą, o bendrą galvijų skaičių padidinti iki maždaug 350. Tokiam pokyčiui neužtenka vien įsigyti naujos veislės gyvulių – reikia investuoti į žemę, techniką, infrastruktūrą ir bandos genetinę kokybę, o dalį šio pagrindo – techniką ir žemę – E. Kudrevičius įsigijo pasitelkęs „Luminor“ banko finansavimą.
„Ūkininkavimo verslą svarbu planuoti ilgam laikotarpiui, todėl ypač vertinu ilgalaikio finansavimo galimybes. Jos leidžia investuoti šiandien, o ūkio augimą ir investicijų grąžą planuoti per ilgesnį laiką“, – sakė ūkininkas.
Pasirinkta kryptis negarantuoja laukiamo rezultato, tačiau leidžia augimą sieti ne vien su veiklos apimtimi, bet ir su kuriama verte. E. Kudrevičius neslepia, kad galutinį rezultatą parodys tik laikas, todėl plėtrą stengiasi vykdyti nuosekliai ir kiekvieną investiciją vertina pagal jos galimą grąžą.
„Šiandien nežinau, ar Wagyu kryptis pasiteisins būtent taip, kaip planuoju. Investuodamas niekada negali būti visiškai tikras dėl galutinio rezultato. Gali tik kuo geriau pasiruošti, turėti aiškią kryptį ir prisiimti pamatuotą riziką“, – teigė E. Kudrevičius.
Ūkininkų patirtys atskleidžia skirtingus augimo iššūkius: vienam teko mokytis valdyti sparčiai išaugusį ūkį ir kas sezoną iš naujo vertinti gamtos keliamas rizikas, kitam – nuosekliai įgyvendinti ilgalaikį veiklos pokytį, kurio rezultatas paaiškės tik ateityje. Abiem atvejais svarbu ne tik gauti finansavimą, bet ir pasirinkti ūkio galimybes atitinkantį investicijų tempą bei išlaikyti pakankamą rezervą kasdienei veiklai.
„Finansų partnerio vaidmuo nesibaigia suteikus finansavimą. Gerai suprantant ūkio veiklą, galima iš anksto įvertinti skirtingus scenarijus, o aplinkybėms pasikeitus – kartu ieškoti sprendimų, kurie padėtų tęsti darbus, koreguoti investicijų tempą ir neprarasti ilgalaikės krypties“, – apibendrino D. Tamašauskas.
„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų teikėjas regione. Aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. Dirbdami su ūkininkais ir žemės ūkio verslais, konsultuojame finansavimo klausimais ir padedame rasti jų veiklai tinkamiausius sprendimus. Ūkininkams skirti finansavimo sprendimai: https://luminor.lt/lt/verslui/zemes-ukio-finansavimas.
Naujausi komentarai