Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pripažinta 2013-ųjų metų bendruomeniškiausia Lietuvos įmone.

Apdovanojimas įteiktas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamuose Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimuose. Septintą kartą rengiamuose rinkimuose įvertintos Lietuvos įmonės, praėjusiais metais labiausiai prisidėjusios prie darbuotojų gerovės kūrimo, jos stiprinimo, bendruomeniškumo skatinimo bei poveikio aplinkai mažinimo Lietuvoje. Įmones vertino komisija, sudaryta iš Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Aplinkos ministerijų bei socialinių partnerių atstovų.

„Simboliška, kad bendruomeniškiausios įmonės apdovanojimą gauname Klaipėdos Pilies džiazo festivalio – šventės, prie kurios gyvavimo Uosto direkcija, kaip socialiai atsakinga įmonė, prisideda jau daugybę metų. Šventės, festivaliai, kultūriniai renginiai ir projektai, knygų leidyba, sporto sektorius – visa tai jaučia svarų Uosto direkcijos dėmesį. Per pastaruosius 14 metų vien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į Klaipėdos miesto gerovę investavo bemaž 129,2 mln. Lt – t. y. 9,2 mln. Lt kasmet. Šis Uosto direkcijai skirtas apdovanojimas už bendruomeniškumą yra postūmis judėti pirmyn ir dar aktyviau prisidėti prie miestiečių gerovės“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Uosto direkcijos generalinis direktorius pabrėžė, kad 9,2 mln. Lt, kasmet skiriamų Klaipėdos miestui, – tik Uosto direkcijos indėlis. Naujausi ekonomistų skaičiavimai apie uosto įtaką miestui rodo, kad uostamiestis iš bendros uosto veiklos gauna 85 mln. Lt kasmet (45 mln. Lt – iš susisiekimo srities valstybės institucijų, 36 mln. Lt – iš su uostu susijusios GPM dalies, uosto bendrovės kasmet į miesto biudžetą sumoka apie 4 mln. Lt nekilnojamojo turto mokesčio). Klaipėdos uosto įtaka milžiniška ne tik miestui, regionui, bet ir visos Lietuvos ekonomikai. Vienintelis Lietuvos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai sukuria apie 185 000 darbo vietų, yra susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Yra apskaičiuota, kad vien iš uosto krovos LR valstybės biudžetas kasmet pasipildo apie 0,5 mlrd. Lt.

Be to, uosto naudą tiesiogiai jaučia ir dirbantieji. Statistika rodo, kad krovos kompanijose vidutinis darbuotojų atlyginimas yra tris kartus didesnis nei Lietuvos respublikos darbo užmokesčio vidurkis.

„Pelnas yra svarbus, bet ne vienintelis įmonių tikslas. Bet jų vykdomos veiklos atsakomybę bei pačios įmonės brandumą rodo palankių darbo sąlygų užtikrinimas dirbantiesiems. Gerą darbo atmosferą sukuria ir tokia įmonių vadovybė, kuri diskutuoja su darbuotojais priimdama sprendimus. Ir nenusigręžia nuo socialiai atsakingos veiklos“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.