Pereiti į pagrindinį turinį

V. Tomkus parduoda „Eltą“ buvusiai Darbo partijos atstovei

Žiniasklaidos grupės „Respublikos leidiniai“ savininkas Vitas Tomkus parduoda kontrolinį naujienų agentūros „Elta“ akcijų paketą buvusiai „Respublikos leidinių“ komercijos direktorei bei buvusiai vienai Darbo partijos vadovių Gitanai Markovičienei.

Vitas Tomkus
Vitas Tomkus / A. Ufarto / BFL nuotr.

„Taip, sandoris vyksta. (...) 100 proc. neparduodama, eina kalba apie kontrolinį akcijų paketą. (...) Yra tam tikros komercinės paslaptys, bet yra kontrolinis akcijų paketas ir galimybė išsipirkti 100 procentų“, - BNS sakė V.Tomkus.

Apie sandorį pranešė naujienų portalas „Delfi“, paskelbęs, kad „Eltą“ perka verslininkė, iš Darbo partijos prieš kelias savaites pasitraukusi G. Markovičienė.

„Pirkėjų buvo daug. (...) Yra BNS savininkai estai („Eesti Meedia“ - BNS), skambino, siūlė, bet labai nerimtas pasiūlymas buvo. Kaip supratau, norėjo monopolizuoti rinką ar panašiai. Pagalvojau, kad tai gali būti nelabai naudinga Lietuvai. Paskui buvo Tomas Balžekas (buvęs „15min“ ir BNS direktorius - BNS), bet ten labiau ambicijos, kažką estams įrodyti, su žurnalistika, man atrodo, nieko bendro neturi“, - BNS sakė V.Tomkus.

„Aš išklausiau visų jų perspektyvų, kaip jie įsivaizduoja rinką, tai man priimtiniausias pasirodė Gitanos (G.Markovičienės - BNS) variantas, nes ji aktyviai dalyvavo politikoje su savo nuomone kaip apžvalgininkė. Man jos pažiūros patinka, man patinka ta patriotinė linija ir šiuo atveju lėmė ne kainos klausimas, o į kieno rankas pereina viena iš seniausių informacinių įmonių „Elta“, - pridūrė „Respublikos leidinių“ savininkas.

Man jos pažiūros patinka, man patinka ta patriotinė linija ir šiuo atveju lėmė ne kainos klausimas, o į kieno rankas pereina viena iš seniausių informacinių įmonių „Elta“.

V.Tomkus teigė negalintis atskleisti sandorio vertės: „Kaina buvo geresnė, nei pasiūlė BNS (BNS savininkai - BNS)“.

V.Tomkaus teigimu, perleidžiamas „Eltos“ verslas ir nuotraukų archyvas. Sandoris, pasak „Respublikos leidinių“ savininko, turėtų būti baigtas per savaitę.

Su G.Markovičienė BNS kol kas nepavyko susisiekti, tačiau BNS atsiųstame komentare ji teigė, kad išsamiau sandorį ir „Eltos“ planus ketinama informuoti, baigus sandorį.

„Šiandien galiu tik užtikrinti esamus ir būsimus agentūros klientus, kad turime ilgalaikę viziją dėl nacionalinės naujienų agentūros vystymo, užtikrinant aukščiausio lygio profesinius ir etinius standartus“, - teigė G.Markovičienė.

„Respublikos leidinių“ direktorė Diana Veleckienė BNS teigė, kad neseniai G.Markovičienė išėjo iš „Respublikos leidinių“, kuri dirbo reklamos ir komercijos direktore. Neseniai G.Markovičienė paliko ir buvusios Darbo partijos pirmininkės Živilės Pinskuvienės pavaduotojas pareigas.

Ekonomiste prisistatanti G.Markovičienė rašė straipsnius „Respublikoje“ ir „Delfyje“ įvairiomis politikos ir ekonomikos temomis.

„Paskaitykit visus jos rašymus „Respublikoje“, „Delfyje“, ji vertina labai daug įvykių. Ar bent kur yra bent kokios nors partijos ausys? (...) Visi rašiniai yra žmogaus, išmanančio ekonomiką, politinę situaciją, finansus, ten apie jokią partiją neina kalba, eina kalba tik apie Lietuvą. (...) Nerasite nei vieno protégé, nei vieno politiko, nei vienos partijos, bet yra labai daug kalbama apie abejotinus politikų sprendimus, daug yra pastabų dėl biudžeto paskirstymo, dėl žmonių socialinės atskirties“, - kalbėjo V.Tomkus.

Ji BNS nurodė esanti finansų valdymo specialistė, turinti verslo administravimo išsilavinimą ir 14 metų dirbusi bankų sektoriuje, dabar nepriklausanti jokiai politinei partijai.

40-ies G.Markovičienė 1998-2010 metais dirbo Ūkio banke, 2010 metais vadovavo „Swedbank“ Klaipėdos filialo skyriui, 2011-2012 metais dirbo „Danske Bank“ Lietuvos filialo klientų aptarnavimo skyriaus vadove, nuo 2012 metų gruodžio dirbo buvusio Seimo nario „darbiečio“ Gedimino Jakavonio padėjėja.

G.Markovičienė socialiniame tinkle „LinkedIn“ nurodo vadovaujanti įmonei „GM Media Invest“, tačiau Registrų centre tokia įmonė nėra užregistruota.

Pasiūlymas Vyriausybei

„Respublikos leidinių“ savininkas Vitas Tomkus siūlė premjerui Sauliui Skverneliui, jog Valstybė įsigytų žiniasklaidos grupės valdomos naujienų agentūros „Elta“ dalį akcijų - premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas sako, kad idėja nebuvo svarstoma.

T.Beržinskas sako, kad V.Tomkaus ir S.Skvernelio susitikimas vyko praėjusį rudenį, po Seimo rinkimų - jame leidėjas ir informavo apie siūlymą. Premjerą šie siūlymai pasiekė ir iš Seimo - apie ketinimus siūlyti valstybei įsigyti dalį „Eltos“ premjero aplinką pripažino informavęs ir Seimo „valstietis“ Povilas Urbšys. Jis sako tik perdavęs buvusio kolegos parlamente „darbiečio“ Gedimino Jakavonio prašymą - G.Jakavonis beveik dešimtmetį dirba „Respublikoje“ politikos apžvalgininku ir bendrauja su V.Tomkumi.

„Apie tai, kad yra toks siūlymas, informuotas buvau aš, apie tai mane informavo Seimo narys Povilas Urbšys, aš apie tai informavau premjerą. Kadangi premjero principinė pozicija yra tokia, kad negali ir neturi būti jokios valstybinės žiniasklaidos ir ji niekada nebus keičiama, buvo iškart aišku, kad to pasiūlymo įgyvendinimo jokiomis kryptimis ir formomis nebus siekiama“, - BNS penktadienį sakė T.Beržinskas.

Jis patvirtino, kad panašiu metu idėją, jog valstybė pirktų dalį naujienų agentūros akcijų, S.Skverneliui pristatė ir tiesiogiai pats V.Tomkus.

„Kadencijos pradžioje premjeras susitiko su beveik visų žiniasklaidos priemonių vadovais, tarp jų - ir su V.Tomkumi. Pokalbio metu buvo paminėta ir tokia galimybė, bet premjero pozicija buvo ta pati“, - pridūrė jis.

Tuo metu pats P.Urbšys sako neatsimenantis, ar apie V.Tomkaus planus informavo tiesiogiai S.Skvernelį, nes įvykio nesureikšmino.

„Nepamenu, ar per premjerą (kreipiausi - BNS) į Beržinską, ar per Beržinską į premjerą. Jei atsiminčiau, pasakyčiau, negaliu prisiminti tiksliai (...), nes nesureikšminu šito dalyko“, - sakė politikas.

Jis teigė pažįstantis G.Jakavonį tik iš darbo praėjusios kadencijos Seime, šiam nepatekus į šios kadencijos Seimą dar kurį laiką palaikė ryšį, tačiau jis, esą, nutrūko po balsavimo dėl urėdijų reformos, kurią P.Urbšys palaikė. Tai patvirtino ir G.Jakavonis.

„Aš suprantu, kad jis bendrauja su Vitu (Tomkumi - BNS). O man nerūpėjo (Vyriausybės - BNS) reakcijos, nebuvau suinteresuotas turėti kažkokią reakciją, manęs tik Jakavonio buvo paprašyta perduoti ketinimą“, - aiškino P.Urbšys.

Asmeniškai „valstiečių“ atstovas sako V.Tomkaus nepažįstantis, tik perdavęs premjero aplinkai G.Jakavonio prašymą informuoti apie akcininkų ketinimus.

G.Jakavonis: kad „Eltą“ įsigijo buvusi padėjėja, buvo netikėta

G.Jakavonis BNS patvirtino, kad P.Urbšio prašė informuoti premjerą apie idėją, bet vėlesniuose pokalbiuose nedalyvavo.

„Jei ir ėjo tokios kalbos, kaip suprantu, jos nepasiteisino. Idėja sklandė, kad susitiktų jie (S.Skvernelis ir V.Tomkus - BNS), bet ji ir liko niekinė, kiek žinau. Gal susitiko, gal telefonu kalbėjo, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, nes Tomkus praktiškai Lietuvoje nedažnai būna“, - svarstė jis.

Buvęs parlamentaras praėjusią kadenciją dirbo Darbo partijos frakcijoje. Jis aiškina, kad partijoje buvo tik apie pusmetį, save visą laiką siejo su Artūro Paulausko vadovauta „Naująja sąjunga“ ir šiuo metu „darbiečiams“ nebepriklauso.

Atvirai pasakius, man buvo netikėta, niekas manęs neinformavo - po fakto išgirdau, kad tokie veiksmai įvyko.

V.Tomkus BNS penktadienį patvirtino, kad „Eltos“ kontrolinį akcijų paketą įsigyja Buvusi „Respublikos leidinių“ Reklamos ir komercijos direktorė Gitana Markovičienė. Ji praėjusią Seimo kadenciją buvo G.Jakavonio padėjėja-sekretorė Seime. Yra pati kandidatavusi į Seimą bei Europos Parlamentą kaip Darbo partijos atstovė.

„Atvirai pasakius, man buvo netikėta, niekas manęs neinformavo - po fakto išgirdau, kad tokie veiksmai įvyko“, - sakė jis. G.Jakavonis taip pat sako negalintis komentuoti finansinių G.Markovičienės galimybių įsigyti agentūros akcijas.

Pats G.Jakavonis taip pat patvirtino susitikęs su premjeru S.Skverneliu, tačiau ne kaip politikas ar derybininkas, o kaip žurnalistas. „Respublikoje“ jis sako oficialiai įsidarbinęs praėjus vos kelioms dienoms po nesėkmingų rinkimų pernai rudenį, o ankstesniais metais dirbęs visuomeniniais pagrindais.

„Vyriausybėje esu vieną kartą buvęs, su S.Skverneliu susitikęs, daręs interviu, bet ne šita tema. Interviu buvo atspausdintas „Respublikoje“ ir „Vakaro žiniose“, - sakė jis.

DP juodosios kasos milijonas litų - „Respublikos“ prenumeratoms

„Respublikos leidinių“ savininkas V.Tomkus teigė, jog sandorį su buvusia Darbo partijos viena vadovių G.Markovičiene lėmė ne tiek kaina, o patikusios pažiūros. Tuo pačiu leidėjas tikino, jog G.Markovičienę žeidžia žiniasklaidoje pateikiama informacija apie jos sąsajas su Darbo partija.

„Ją, kaip suprantu, žeidžia tas parašymas, kad kažkokiai partijai priklauso ar panašiai, nes dar nieko nepadarė, sandėris neįvyko, o jau ją apkaltina, kad čia kažkokia statytinė ir panašiai“, - teigė V.Tomkus.

Pati G.Markovičienė penktadienį išplatintame pranešime pabrėžia atsiribojanti nuo žiniasklaidos, verslo ar politikos grupių interesų ir sieksianti, kad agentūra „Elta“ taptų geriausia.

Žiniasklaidos grupės „Respublikos leidiniai“ savininkas Vitas Tomkus daugiau nei prieš dešimtmetį iš šios partijos „juodosios kasos“ galėjo gauti beveik milijoną litų – 927 tūkst 837 litus (apie 270 tūkst. eurų).

„Galima teigti, kad iš Darbo partijos 2004-2006 m. 23 429 701 litų neoficialių piniginių išlaidų 927 837 litų sudarė lėšos leidinio „Respublika“ prenumeratai, kurios nebuvo apskaitytos Darbo partijos oficialioje buhalterinėje apskaitoje“, – 2013 metų liepą paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Kiti teismai vėliau koregavo „darbiečių“ nusikalstamų veikų kvalifikaciją, tačiau aplinkybės dėl „juodosios buhalterijos“ egzistavimo, „Respublikos“ prenumeratos visų instancijų teismų liko patvirtintos ir nepašalintos.

Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje, kurioje yra priimtas galutinis ir neskundžiamas verdiktas, nustatyta, kad iš neoficialių lėšų buvo finansuojami ne tik neoficialiam darbo užmokesčiui, premijoms, pašalpoms, partijos centrinės būstinės ir skyrių išlaidoms apmokėti, jų veiklai finansuoti, telekomunikacinių paslaugų sąskaitoms apmokėti, rinkimų kampanijai į Seimą finansuoti, tačiau ir dienraščio ,,Respublika“ prenumeratai apmokėti bei kitoms partijos veiklos sritims finansuoti.

Teismo nuosprendyje rašoma, kad liudytojai, kurie patvirtino, kad jie tam tikrais laikotarpiais į namus gaudavo dienraštį „Respublika“, tačiau patys už prenumeratą niekada nemokėjo. Liudytojų teigimu, šio dienraščio prenumerata buvo Darbo partijos dovana.

V.Gapšiui - prenumeratorių sąrašai

Buvusio Seimo nario Vytauto Gapšio kratos metu gyvenamojoje vietoje paimtame kompiuteryje rasta informacija, susijusi su dienraščio „Respublika“ prenumerata, tai yra jam iš partijos centrinės būstinės M.Skripničenko persiųsti laiškai, gauti iš skyrių, kaip ir persiųsti laiškai skyrių kuratoriams, suteikiant informaciją, susijusią su „Respublika“. Iš šių laiškų matyti, kad V.Gapšiui buvo persiunčiama informacija – prenumeratorių sąrašai, prenumeratos skaičiai ir kt.

Teisme buvo perskaityti vienos liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad direktorė Diana Veleckienė pavedė jai dirbti su Darbo partijos užsakoma „Respublikos“ prenumerata. Darbo partijos atstovams buvo duotas jos elektroninio pašto adresas, kuriuo ji iš Darbo partijoje dirbančios M.Skripničenko gaudavo „Respublikos“ prenumeratorių sąrašus. Ji juos privalėjo patikrinti, kad sąrašuose nurodyti asmenys gautų „Respubliką“ kaip prenumeratoriai. Darbo partija centralizuotai teikė prenumeratorių sąrašus.

Teisme apklausta liudytoja „Respublikos leidiniai“ direktorė Diana Veleckienė neatsiminė jokių aplinkybių, o perskaičius duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad jai žinomas faktas apie Darbo partijos narių užsakytą didelį kiekį prenumeratos didelei grupei prenumeratorių, vyko derybos dėl prenumeratos kainos. D.Veleckienė manė, kad derybos buvo sėkmingos, nes jie pasiūlė gerą prenumeratos kainą, laikraštis buvo pristatomas pagal adresus. Kadangi laikraštis buvo pristatomas prenumeratoriams, tai rodo, kad prenumerata buvo apmokėta, tačiau tų aplinkybių moteris neatsiminė.

Prokuroras - V.Uspaskichas atskleidė žiniasklaidos papirkimo atvejį

2013 metų gegužę, sakydamas kalbą Vilniaus apygardos teisme, Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas sakė, kad Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas atskleidė žiniasklaidos papirkinėjimo atvejį.

V.Uspaskichas, duodamas parodymus teismui sakė, kad dienraščiui „Respublika“ reikėjo turėti platinimo tinklą ir auditoriją visoje Lietuvoje.

„Su „Respublika“ sutarėme, kad mes jiems surandame tolygią auditoriją po visą Lietuvą. Bet kad jie mūsų nekritikuotų ir kartais parašytų objektyvią informaciją. Tačiau jie turbūt neapskaičiavo savo jėgų. Nes reikėjo ne tik duoti laikraštį, bet ir jį išplatinti. O platinimas labai brangiai kainuoja" - teismui yra sakęs V.Uspaskichas.

Kaltinamasis mano, kad tikriausiai dėl to dienraščio savininkai ant „darbiečių“ supyko, leidinyje atsirasdavo vis kritiškesnių straipsnių.

„Negi jūs galvojate, kad Darbo partijos nariai taip susipykę su protu, kad užsakinėtų laikraštį, kuris apie juos blogai rašys?", – tada sakė politikas.


Interviu su V.Tomkumi

- Kolegos iš „Delfi“ matau, rašo dėl „Eltos“ pardavimo. Ar galėtumėte pakomentuoti situaciją, ar tiesa, kad parduodate?

- Taip, sandoris vyksta, bet esmė tai, kad ten labai daug netikslumų, kur rašo dabar, nes ten ir...

- Ar galite patikslinti, kas ten netikslu?

- Netikslu pirmiausia yra (...) pradėkime nuo to, kad 100 proc. neparduodama, nes eina kalba apie kontrolinį akcijų paketą.

- Gal galite pasakyti, koks jo dydis, kiek procentų?

- Matote, aš neseniai parvykau, neskaičiau dar visų sutarčių, yra tam tikros komercinės paslaptys.

- Aha, supratau, bet tai kontrolinis akcijų paketas?

- Taip, kontrolinis akcijų paketas, dar yra galimybė išsipirkti 100 proc., nes tai remiasi vėlgi į finansus. Apie Darbo partiją pirmą kartą išgirdau, kad čia kažkas yra sietina su partijomis.

- Ar tiesa, kad pirkėja yra Gitana Markovičienė?

- Pirkėjų buvo daug, jūs galite užsirašyti ir pirkėjus, kurie ten pretendavo. BNS savininkai estai skambino, siūlė, bet jų ten labai nerimtas pasiūlymas buvo. Jie, kaip supratau, norėjo monopolizuoti rinką ar panašiai, tai aš pagalvojau, kad tai gali būti nelabai naudinga Lietuvai. Paskui buvo jūsų irgi darbuotojas Tomas Balžekas, bet ten labiau ambicijos kažką estams įrodyti, tai vėl su žurnalistika, man atrodo, nieko bendro neturi ir panašiai. Aš įsiklausiau visų jų perspektyvų, kaip jie įsivaizduoja rinką, tai man priimtiniausias pasirodė vis dėlto Gitanos (Markovičienės - BNS) variantas, nes ji tikrai aktyviai dalyvavo politikoje su savo nuomone kaip apžvalgininkė. Man jos pažiūros patinka, man patinka ta patriotinė linija ir šiuo atveju lėmė ne kainos klausimas, o vis dėlto, į kieno rankas pereina viena iš seniausių informacinių įmonių „Elta“.

- Bet ji perka kaip fizinis asmuo, neatstovauja kažkieno interesams?

- Ji visiškai kaip fizinis asmuo. Aš labai norėjau likti dalimi, bet ji nori būti savarankiška, kad jos nesietų nei su „Respublika“, nei su Tomkumi, nei su Uspaskichu (Darbo partijos įkūrėju europarlamentaru Viktoru Uspaskichu - BNS), nei su „15min“. Kada žmogus, kuris dirba ir turi idėjų dirbti, pabandytų dirbti sau, pati padaryti tai, ką sugeba, visada man kelia simpatijas ir aš tokius žmones paleidžiu, kad jie pabandytų, kad neliktų tokia nuoskauda, kad galėjo kažką padaryti, o tarnauja kitiems. Ją, kaip suprantu, žeidžia tas parašymas, kad kažkokiai partijai priklauso ar panašiai, nes dar nieko nepadarė, sandėris neįvyko, o jau ją apkaltina, kad čia kažkokia statytinė ir panašiai.

- „Delfi“ rašo, kad ji prieš kelias savaites pasitraukė, kaip suprantu, buvo partijos narė, bet dabar nebe.

- Aš nežinau. (...) Aš pats jokiai partijai nepriklausau. Na, tai svarbu yra, bet...

- Ar galite įvardinti sandorio vertę?

- Geresnė negu BNS (savininkai - BNS) kurią pasiūlė.

- O ar geresnė nei pono Balžeko pasiūlymas?

- Nebeprisimenu aš tų smulkmenų visų, bet negu BNS geresnis pasiūlymas.

- Bet minėjote, kad kaina nebuvo esminė priežastis, dėl ko pasirinkote parduoti būtent Gitanai?

- Pirmiausiai man labai svarbu vėlgi, su kokia pozicija žmogus išeina į rinką. BNS buvo variantas monopolizuoti rinką, kadangi vėl šeimininkai yra estai, aš galvoju, tai nėra labai gerai. Balžeko buvo ambicijos labiau, kad įrodytų estams, kad jo neįvertino ir panašiai. O žmogus, kuris kalba apie žurnalistiką, objektyvumą, apie darbą su žmonėmis, apie savo galimybių išbandymą, man tai imponuoja labiau nei pinigai.

- Patikslinkite, ar parduodama tik verslo dalis, ar ir pastatas, nes įmonė valdo ir pastatą?

- Įmonė daug valdo - ir kontraktus, ir pastatai, ir foto archyvus, ir žmones. Pas jus yra tas pats. O pas jus pastatas liko dar, ar ne BNS-e?

- Nežinau, sunku pasakyti. Mes dabar „Panoramoje“ esame.

- (Juokiasi) Nu va, nepatikslinate, o norite svetimų. Jūs pradžioje savo išsiaiškinkite, o paskui kitų klauskite. Eina kalba būtent apie verslą, apie archyvus, bet vėlgi aš bijau, kadangi nemačiau dar visų kontraktų. Dabar vyksta, turėtų greit baigtis. Netgi va, kai atsiuntė BNS siūlymą, tai pirmas toks buvo sakinys, kad komercinė paslaptis ir kad sankcijos, jeigu ką nors prasitarsiu. Tai mane jau yra išauklėję.

- Įsivaizduojate, kada galėtų būti sandoris užbaigtas?

- Įsivaizduoju.

- Gal galite pasakyti, kiek laiko gali užtrukti?

- Aš manau, galbūt savaitės klausimas. (...). Čia gi neskubu. Pradžioje mes dar su žmonėmis kalbėjome, reikia su kiekvienu atskirai, ar jis nori pereiti, ar nenori. Nežinau, kaip pas jus tvarka, bet pas mus vis tiek norisi ir kolektyvą išlaikyti, ir jeigu kažkas nenori pereiti, reikia su juo ir atsiskaityti. Čia yra tokie formalumai.

- Kaip vertinate tai, kad ji (G.Markovičienė - BNS) dabar ne politikė greičiausiai, jūs patys nežinote, bet ji greičiausiai buvo...

- Aš viską žinau, ko aš nežinau?

- Dėl jos narystės partijoje šiuo metu.

- Aš dėl jos narystės partijoje nežinau. Ta prasme, aš sakau, aš pats jokiai partijai nepriklausau ir pas mane ateina žmonės į darbą, aš irgi nežinau, kokioms jie partijoms priklauso ar sektoms, ar panašiai.

- Kaip jūs vertinate tai, kad žmogus, susijęs su Darbo partija, įsigyja žiniasklaidos verslą?

- Na, dabar jūs pats sau prieštaraujate, nes, jūsų žiniomis, ji nesusijusi ar nebesusijusi. Bet žinote, ką aš jums pasiūlysiu, jūs paskaitykite visus jos rašymus „Respublikoje“, „Delfyje“, ji vertina labai daug įvykių. Ar bent kur yra bent kokios nors partijos ausys? Jūs taip atvirai paimkite visus jos rašinius, netgi šiandien pažiūrėkite „Delfyje“ yra, nežinau kodėl BNS nespausdino. Visi rašiniai yra žmogaus, išmanančio ekonomiką, politinę situaciją, finansus, ten apie jokią partiją nėra kalba, eina kalba tik apie Lietuvą.

- Supratau.

- Jūs mane nutraukėte, kai sakot supratau. Ar jums įdomu, ką aš galvoju?

- Girdžiu, klausau.

- Taip, tai ten visur jūs nerasite nei vieno protégé, nei vieno politiko, nei vienos partijos, bet yra labai daug kalbama apie abejotinius politikų sprendimus, yra labai daug pastabų dėl biudžeto paskirstymo, dėl žmonių socialinės atskirties. Tai jeigu jūs taip nuoširdžiai norėtumėte pažiūrėti, kokia žmogaus yra nuomonė, aš rekomenduočiau susipažinti su jos darbais, ne ką apie ją šneka, o su jos darbais, kurie atspausdinti spaudoje.

- Gerai, pabandysime pasidomėti.

- Jūs patys su ja pašnekėkite. Tikrai yra malonus pašnekovas. Jūs, manau, kartu dirbsite turbūt, vis tiek bus rinka, tarsitės dėl sutarčių, dėl visko. Gal nereiktų konfliktuoti. Aš visada pradžioje su žmogumi susipažįstu, paskui visada galima kitaip žiūrėti (...).

Geros dienos ir gero savaitgalio. Linkėjimai šeimininkams.

- Ačiū. Viso gero.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų