Įgimtos arba įgytos ligos

Medikai pastebi: kiekvienas vaiko raidos etapas turi savų iššūkių. Tam tikras neurologines ligas ypač svarbu diagnozuoti kūdikystėje, kai jų pasireiškimui dar gali būti užkirstas kelias.

„Centrinės ir periferinės nervų sistemos patologija gali būti įgimta arba įgyta. Todėl labai svarbu per pirmuosius vaiko gyvenimo metus kreiptis į vaikų neurologą, kuris įvertina kūdikio neurologinę būklę, raidą, galimą riziką susirgti nervų ligomis, laiku paskiria tyrimus, kitų specialistų konsultacijas, ankstyvą reabilitaciją. Mes stebime tolesnį vaiko vystymąsi, padedame pasiruošti vėlesniam augimo etapui, ugdymo procesui, konsultuojame tėvus ir padedame surasti atsakymus į nerimą keliančius klausimus“, – teigė Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio gydytoja vaikų neurologė Audronė  Drulytė. Gydytoja, turinti 30 metų patirties, diagnozuoja ir gydo vaikų neurologinius sutrikimus, nukreipia raidos vertinimui, prireikus skiria medikamentinį ar reabilitacinį gydymą, teikia išsamias rekomendacijas tėvams.

Patirtis: gydytoja vaikų neurologė Audronė Drulytė turi 30 metų darbo patirties. Kauno miesto poliklinikos nuotr.

1–3 vaiko gyvenimo metais tėvai dažnai nerimauja, ar vaikas laiku pradeda kalbėti, susivokti savo kasdienėje aplinkoje, adaptuotis lopšelyje ar darželyje, įgyti elementarius savarankiškumo įgūdžius. Gydytojas neurologas įvertina, ar problemos, su kuriomis susiduriama, – tik vaiko amžiui būdingi raidos ypatumai, ar reikėtų susirūpinti dėl galimos patologijos.

Atsiskyrimas nuo tėvų

Ankstyvoje vaikystėje emociniai išgyvenimai gali greitai paveikti ir neurologinę sveikatą. Kartais ją paveikia saugaus ryšio su tėvais praradimas. Rizika jį prarasti kyla, kai tėvams dėl įvairių aplinkybių tenka leisti vaiką į darželį anksčiau nei rekomenduojama – jau 1–2 metų amžiaus.

Problema: iki tol neurologinių sutrikimų neturėjusiems vaikams jų gali atsirasti pradėjus eiti į darželį, kai tenka ilgesniam laikui atsiskirti nuo tėvų. Asociatyvi freepik.com nuotr.

„Ankstyvas atsiskyrimas nuo tėvų gali sukelti nerimą ir stresą, pasireiškiantį nervingumu, agresija, pykčiu, taip pat kalbos vėlavimu, elgesio problemomis, nagų kramtymu, sunkiai kontroliuojamu šlapinimusi ir tuštinimusi, miego ir valgymo sutrikimais, – atvejus, kada tėvai šiame vaikų amžiaus etape turėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą, vardijo A. Drulytė. – Vėliau, ikimokykliniame ir ankstyvajame mokykliniame amžiuje, gali išryškėti įvairios neurologinės ir emocinės problemos. Kai kurie ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda mikčioti, atsiranda tikai ar nerimo sutrikimai. Mokykliniame amžiuje iki tol buvęs sveikas vaikas gali pradėti skųstis dažnais galvos ir pilvo skausmais, miego sutrikimais, nenoru lankyti mokyklos, būrelių, taip pat dėmesio sukoncentravimo sunkumais, mokymosi problemomis.“

Gydytojos teigimu, dažnai tėvai ir mokytojai mano, kad vaikas tingi ar simuliuoja, tačiau už to gali slypėti disleksija (skaitymo raidos sutrikimas), disgrafija (rašymo raidos sutrikimas), lengvi autizmo spektro ar kiti raidos sutrikimai, kuriems būtinas specialistų dėmesys. Šias problemas nustato ir padeda spręsti gydytojai vaikų neurologai, jei reikia, nukreipdami pas kitus specialistus.

Etapas: paauglystė – sudėtingas amžiaus tarpsnis, kai gali kilti ir psichologinių, ir neurologinių problemų. Asociatyvi freepik.com nuotr.

Problemos paauglystėje

Nemažai iššūkių, susijusių su emocine sveikata ir psichosomatiniais sutrikimais, kyla paaugliams.  Jie dažnai nenori dalytis savo problemomis su tėvais, yra linkę slėpti sunkumus mokykloje, vienišumą ar patiriamas patyčias. „Tokie išgyvenimai neretai pasireiškia įtampos tipo galvos ar nugaros skausmais, miego problemomis, psichosomatiniais sutrikimais (širdies ritmo pokyčiais, virškinimo sutrikimais)“, – užsiminė A. Drulytė.

Mes stebime tolesnį vaiko vystymąsi, padedame pasiruošti vėlesniam augimo etapui, ugdymo procesui, konsultuojame tėvus ir padedame surasti atsakymus į nerimą keliančius klausimus.

Vaikai, o ypač paaugliai, pas gydytojus neurologus dažnai patenka dėl galvos skausmų ir svaigimo, miego sutrikimų, nuolatinio nuovargio, didelio nervingumo, psichoemocinio nepastovumo. „Nervų sistema sąveikauja su kitomis organų sistemomis, todėl vaikų neurologas bendradarbiauja su kitų specializacijų vaikų ligų gydytojais. Taip pavyksta laiku išaiškinti ne tik neurologinę patologiją, bet ir kitas ligas, kylančias dėl medžiagų apykaitos, endokrininės, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ar kitų organų veiklos sutrikimų“, – sakė A. Drulytė ir kviečia nedelsti. Gydytojos žodžiais, negalima laukti, kol savaime praeis esamas vaiko negalavimas, būtina konsultuotis su vaikų neurologu ir aiškintis priežastis.

Vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi, epilepsija, hidrocefalija, psichikos, genetinėmis ligomis, po galvos ar periferinės nervų sistemos traumų, neuroinfekcijų, turi būti stebimi vaikų neurologo, apsilankyti pas jį bent 1–2 kartus metuose.                                                                   

Teikia konsultacijas visuose padaliniuose

Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje dirbantys gydytojai vaikų neurologai konsultuoja vaikus nuo gimimo iki 18 metų amžiaus.

Užsiregistruoti jų konsultacijoms galima:

• tel. +370 37 403 900;

• internetu kaunopoliklinika.lt/registracija arba ipr.esveikata.lt/;  

• atvykus į Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinį, Pramonės pr. 31.