Naudinga informacija

Net šešios kitos Kauno apskrities savivaldybės – Kauno r., Birštono, Raseinių, Kėdainių, Prienų, Kaišiadorių – pagal verslo laisvę taip pat atsidūrė pirmame 20-uke.

Tai atskleidė "Citadele" banko inicijuotas tyrimas "Verslo kliūčių žemėlapis 2016". Jo metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 22 regioninės verslo asociacijos, visos 60 savivaldybių. Apibendrinant rezultatus remtasi ir statistiniais duomenimis apie šalies ūkio subjektų veiklą.

Informacija apie verslo kliūtis skirtinguose regionuose ir individualų vietovė verslo laisvės indeksą itin naudinga ir kredito unijoms, verslo inkubatoriams, ir užsienio verslininkams, taip pat ir pačioms savivaldybėms.

"Noriu tikėti, kad bus padarytos išvados ir kad šios apklausos rezultatai paspartins, inicijuos teigiamus pokyčius", – sakė "Citadele" banko Kauno filialo valdytojas Mindaugas Bičkauskas.

Vienos geriausių sąlygų verslui

Nors Kauno apskrityje tik pats Kauno miestas bei rajonas pasižymi didele smulkių ir vidutinių įmonių koncentracija, tačiau ir kaimyninėse savivaldybėse vyraujančią verslo aplinką įmonių ir verslo organizacijų atstovai per apklausą įvertino gana aukštais pažymiais.

Net 40 proc. apskrities įmonių vadovų įsitikinę, jog Kauno regione yra geriausios sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui visoje Lietuvoje. "Tiesa, dar 40 proc. Kauno apskrities įmonių šiuo atžvilgiu pirmenybę atiduoda Vilniaus regionui", – sakė M. Bičkauskas.

Per pastaruosius kelerius metus noras investuoti Kaune tikrai padidėjo. Tai rodo ir investicijų į biurus bumas. "Manau, kad netrukus bus pradėta statyti ir viešbučius, kurti kitą būtiną infrastruktūrą, nes mieste prasidėjus didesniam žmonių judėjimui atsiras ir didesnis apgyvendinimo paslaugų poreikis", – prognozavo M.Bičkauskas, atstovaujantis bankui, stipriai orientuotam į smulkųjį ir vidutinį verslą.

Daugiau optimizmo

Verslininkų apklausos duomenimis, Kauno regionas puikiai įvertintas dėl palankaus savivaldų požiūrio į verslą. Kauno mieste veikiančios bendrovės išskiria didelį potencialių darbuotojų srautą – studentus ir jų verslumą.

Kauno regiono įmonėms, jų atstovų teigimu, daugiausia problemų sukelia mokesčių našta, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir verslo sąnaudų augimas – šias kliūtis prie svarbiausių problemų priskyrė atitinkamai 54 proc., 40 proc. ir 35 proc. Kauno apskrities įmonių.

Trečdalis Kauno regiono verslininkų į didžiausių barjerų sąrašą įtraukė ir biurokratines verslo reguliavimo procedūras, beveik ketvirtadalis – klientų trūkumą.

Palyginti su kitomis Lietuvos apskritimis, Kauno apskrities įmonės pozityviau vertina verslo aplinką savo regione, plėtros galimybes, daugiau įmonių prognozuoja pajamų augimą 2017 m.

Trečdalis linkęs skolintis

"Planuodamas plėtrą verslas atsižvelgia į ekonominę regiono situaciją, įvertina perspektyvas, kiek aplinka ir bendra atmosfera palanki verslui", – kalbėjo M. Bičkauskas.

Plėtrai būtini finansiniai ištekliai. Pasirodo, apie 30 proc. bendrovių linkę skolintis dabar, dešimtadalis skolintis neplanuoja. Likusieji arba neplanuoja plėstis, arba patys bando kaupti lėšas, reikalingas plėtrai.

Dažniausiai skolinasi didmenine, mažmenine prekyba besiverčiančios įmonės, apdirbimo pramonės (medienos, baldų, metalo) bendrovės, taip pat teikiančios įvairias paslaugas – nuo maitinimo iki remonto, skalbyklų.

Be paskolų verslui, svarbios ir kitos bankų paslaugos: galimybė greitai, patogiai administruoti savo paskolą, sąskaitas. "Pavyzdžiui, labai populiarūs yra paslaugų paketai verslui, leidžiantys gerokai sumažinti mokesčius bankui, į kuriuos įeina ir leidimas naudotis įmonių kreditingumo duomenų baze, kad galėtų pasitikrinti savo partnerių patikimumą", – pasakojo "Citadele" banko, dirbančio ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, ir Estijoje, atstovas.

Anot jo, yra didelė "Invegos" paslaugų paklausa: garantijų išleidimo, palūkanų kompensacijų. Dėl šių įrankių tampa dar pigiau skolintis, paskolos tampa prieinamos ir neturintiesiems pakankamo užstato. Mažos įmonės be užstato gali pasiskolinti iki 20 tūkst. eurų vos per dieną.

Verslo laisvės indeksas

"Citadele" sudarytame Verslo kliūčių žemėlapyje kiekvienai savivaldybei suteiktas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis, su kuriomis susiduria mažos ir vidutinės įmonės.

Pirmoje vietoje iš visų Lietuvos savivaldybių pagal šį rodiklį atsidūrė Neringa, kurios verslo laisvės indeksas net 82 proc. viršija šalies indekso vidurkį.

Antroje vietoje esančio Vilniaus miesto verslo laisvės indeksas siekia 143 proc. Lietuvos vidurkio. Kauno miestas pagal "Citadele" apskaičiuotą verslo laisvės indeksą užima trečią vietą (127 proc.), Kauno rajonas – penktą (122 proc.), Birštonas – šeštą (114 proc.), Raseiniai – vienuoliktą (107 proc.), Kėdainiai – dvyliktą (105 proc.), Prienai – šešioliktą (99 proc.), Kaišiadorys – aštuonioliktą (96 proc.), Jonava – 26-ą vietą (90 proc.).