Pasak „Vilniaus duonos“ marketingo direktoriaus Artūro Kokoškino, metų pradžioje suformuluoti gamybos išteklių optimizavimo tikslai kepyklose Vilniuje ir Panevėžyje buvo itin panašūs - minimalius skirtumus lėmė tik keli darbo organizavimo skirtumai. Didžioji dalis lūkesčių pastebimai viršyti, teigiama pranešime.

„Pavyzdžiui, kalbant apie elektros energiją, abiejose kepyklose šį pusmetį siekėme sąnaudas sumažinti bent 3 proc. Kepykla Vilniuje ir sutaupė tiksliai tiek, tuo tarpu kepykla Panevėžyje tikslą viršijo dvigubai - sutaupė net 6 proc. Dėl Panevėžyje taikomų technologijų, dujų sąnaudų čia mažinti neketinome, tuo tarpu Vilniuje jų sutaupyta net 11 proc., nors planuota sutaupyti tik 3 proc. Net 9 proc. Vilniuje sumažėjo ir vandens sąnaudos, nors specialiai taupyti vandens kepyklose neplanavome“, - vardija A. Kokoškinas.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti sutaupytų išteklių mastą, marketingo direktorius pateikia ir analogijas: per mėnesį 3 proc. Vilniuje sutaupytos elektros energijos pakaktų maždaug 40-ies sostinės butų, o Panevėžyje sutaupytų 6 proc. - net 80-ies butų mėnesio reikmėms. 11 proc. sutaupytų dujų pakaktų apie 120 sostinės butų, 9 proc. sutaupyto vandens - bemaž 25-iems butams.

Vadinasi, bendrai sutaupytų gamybos išteklių pakaktų visam daugiabučiui sostinėje išlaikyti, teigiama pranešime.

Anot A. Kokoškino, pasiekti rezultatus kepyklose visų pirma padeda aktyviai puoselėjama nuolatinio tobulinimo kultūra - taikoma „Continuous Improvements“ praktika. Plėtojant nuolatinio tobulinimo kultūrą, bendrovėje pirmiausia atsigręžiama į darbuotojus.

„Šiuo atveju, nuoširdžiai aptarta gamybos išteklių taupymo svarba. Be to, taikoma eilė skirtingų metodikų. Tarp jų - LEAN sistema, kurios tikslas - naudojant kuo mažesnius išteklius sukurti didesnę vertę, taip pat vykdomos darbuotojų lyderystės, įsitraukimo ir kitokios skatinimo, tobulėjimo ir tobulinimo programos. Rezultate, pažangios bendrovės statusą įtvirtiname ne tik investuodami į moderniausius įrenginius, bet ir į darbuotojus - jų mokymąsi, tobulėjimą. Tokį principą taikome visose sferose - ne tik siekiant optimizacijos, bet ir užtikrinti darbo saugumą, produktų kokybę ir kita“, - sako A. Kokoškinas.

„Vilniaus duonos“ marketingo direktorius pasakoja, kad tokia nuolatinio tobulinimo kultūra kepyklų darbuotojams rodosi itin priimtina ir progresyvi, todėl visi noriai įsitraukia.

„Atrodytų, kultūrą atspindi visai elementarūs veiksmai, tačiau jie ir neša didžiausius rezultatus. Pavyzdžiui, įgudome elektros energiją naudoti tik tada, kai jos iš tiesų reikia - palikę ofisą išmokome išjungti šviesą, jei kuriuo įrenginiu dalį laiko naudotis nereikia, jo taip pat nepaliekame veikti be reikalo. Siekdami sutaupyti daugiau, anksčiau veikusius šviestuvus pakeitėme energiją taupančiais LED, vėliau įdiegėme ir judesio daviklius, šviesą įžiebiančius tik tuomet, kai patalpoje yra žmogus“, - pasakoja A. Kokoškinas.

Panašiai ir taupant vandenį: kepimui reikalingoms priemonėms plauti kepykla pirmiausia paskyrė tam tikrą laiką, o vėliau pasirūpino ir specialiais čiaupų antgaliais, leidžiančiais sustiprinti vandens srovę ir sumažinti sunaudojamo vandens kiekį.

Tuo tarpu kepimo procesui reikalingas dujas optimaliausia pasirodė taupyti ne visai išjungiant krosnis, kai duona nekepa, bet sumažinant temperatūrą iki pat minimumo, rašoma pranešime.

Elementarūs veiksmai „Vilniaus duonai“ jau padėjo sutaupyti tūkstančius eurų, kuriuos bendrovė investuoja į kepyklose taikomas naujas inovacijas ir antrą kartą šiais metais pakėlė darbuotojų algas, pažymima pranešime. Bendrai, po dviejų pakėlimų darbuotojų atlygiai išaugo beveik 10 proc.