Kaip antradienį pranešė ŽEIT, už šiuos pažeidimus „Spaudos klubui“ pareikštas papeikimas. Etikos inspektorius taip pat kreipsis į Registrų centrą dėl duomenų apie šią įstaigą ištaisymo Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje (VIRSIS).
ŽEIT tokių veiksmų ėmėsi pripažinusi, kad „Vilniaus mago“ vardu veikusi įstaiga šioje sistemoje fiktyviai deklaravo viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo veiklą, kai realiai jos nevykdė.
Tarnybos duomenimis, 2024-ųjų rugpjūčio 19-ąją „Vilniaus magas“ su Registrų centru sudarė vieningą duomenų teikimo sutartį, pagal kurią galėjo neatlygintinai gauti duomenis.
„Atsižvelgiant į tai, jog VšĮ „Vilniaus magas“ sudarant sutartį nebuvo viešosios informacijos rengėju (skleidėju), t. y. VIRSIS registravosi nepagrįstai, tokia sutartis sudaryta neegzistuojant tam būtinoms sąlygoms, o duomenys renkami nesąžiningu, neteisėtu būdu“, – pažymėjo ŽEIT.
Tarnybos duomenimis, 2024 metų birželio 3 dieną įsteigtas „Vilniaus magas“ nedelsiant, po dviejų dienų registravosi VIRSIS. Registraciją įstaiga grindė visuomenės informavimo priemonių – knygos „Vilniaus magas“ ir to paties pavadinimo neperiodinio leidinio – valdymu.
Tačiau, kaip nustatė ŽEIT, duomenų apie šių leidinių išleidimą ar tiražą įstaiga nepateikė, o ties knygos tarptautiniu numeriu nurodė, kad ją planuojama leisti.
„Taigi iš VIRSIS duomenų matyti, kad registracijos metu ir iki šiol įstaiga nebuvo išleidusi knygos ir nei vieno kito neperiodinio leidinio egzemplioriaus bei nebuvo paskelbusi jokios kitos viešosios informacijos“, – nustatė tarnyba.
Dėl to ŽEIT konstatavo, kad duomenys apie ketinamą išleisti knygą nesuderinami su Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir atitinkamai – kad „Vilniaus mago“ argumentai apie žurnalistinį tikslą bei registracija VIRSIS yra nepagrįsti.
„Vilniaus mago“ direktorius Dainius Gulbinas ŽEIT paaiškino, kad įstaiga rinko iš esmės viešą informaciją, kuri yra skelbiama valstybės registruose, tačiau inspektoriaus tarnyba pažymėjo, kad dėl to informacija nėra nelaikytina saugomais asmens duomenimis.
Be to, ŽEIT savo pranešime pabrėžė, kad teisė neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų kyla tik iš faktiškai turimo viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo statuso, tačiau negali būti naudojama kaip priemonė tokiam statusui įgyti.
Tyrimą ŽEIT pradėjo gavusi T. Balžeko skundą apie tai, kad „Vilniaus magas“ veikdamas kaip žiniasklaidos priemonė iš Registrų centro galbūt nepagrįstai rinko duomenis apie jo valdomus juridinius asmenius, priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Kadangi pareiškėjas neturėjo asmeninių ar dalykinių ryšių su „Vilniaus magu“, jam kilo abejonių dėl tokio duomenų rinkimo teisėtumo.
Neteisėtus įstaigos veiksmus renkant duomenis T. Balžekas ir „15min“ portalas, kurio žurnalistai, kaip skelbta, taip pat patyrė didelį spaudimą, sieja su „Bankeros“ tarptautiniu žurnalistiniu tyrimu.
Šis parodė, kad investuotojų lėšos galėjo būti panaudotos įmonės įkūrėjų Manto Mockevičiaus, Vytauto Karalevičiaus ir Justo Dobiliausko paskoloms jų kontroliuojamoms bendrovėms bei prabangiam turtui įsigyti.
Anot „15min“, vengiant atsakymų apie „Bankeros“ veiklą, šios vadovas Tadas Dapšys pernai balandį išplatino klausimus T. Balžekui, kuriuose buvo pridėti ir pastarojo asmens duomenys iš Registrų centro.
Šie duomenys sutapo su rinktais „Vilniaus mago“.
Kaip komentare BNS nurodė T. Balžekas, įvairų asmeninį spaudimą iš „Vilniaus mago“ jis pradėjo patirti, kai „15min“ žurnalistai ėmėsi „Bankeros“ tyrimo, o pastaruoju metu manipuliacijos sustiprėjo.
„Ši VšĮ, apsimetusi žiniasklaidos bendrove, naudojo mano asmens duomenis, bandant jais manipuliuoti ir neva mane kompromituoti“, – sakė T. Balžekas.
Dėl to jis kreipėsi į ŽEIT, Registrų centrą, Kultūros ministeriją, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Po ŽEIT sprendimo T. Bažlekas sako su teisininkais planuojantis „sekančius veiksmus prieš netikrą žiniasklaidos bendrovę“.
„Tikiuosi, Lietuvoje niekada negrįš laikai, kai grasinama žurnalistams ar žiniasklaidos savininkams. O apsimetėlių bandymas manipuliuoti ir kompromituoti šios profesijos žmones sulauks tinkamos atsakingų institucijų reakcijos“, – nurodė „15min“ vadovas.
Dėl „Bankeros“ kripto žetonų (BNK) projekto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą.
Jis pradėtas po to, kai „15min“ ir jų kolegų tyrimas parodė, kad 45 mln. eurų už platintus žetonus surinktų pinigų per Lietuvos banko prižiūrimą įmonę „Pervesk“ buvo pervesti į Ramiajame vandenyne esančios Vanuatu „Pacific Private“ banką.
Kaip skelbta, Vanuatu centrinis bankas pernai lapkritį panaikino šio banko licenciją.
T. Balžekas yra „15min grupės“ vadovas ir vienas iš savininkų, jis taip pat yra naujienų agentūrą BNS valdančios bendrovės direktorius.
Naujausi komentarai