Pasak LRT, tai vyko per vadinamąsias rizikos šalis. Duomenys rodo, kad nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo „Teltonikos“ eksportas į Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Sakartvelą, Kazachstaną, Serbiją.

Tyrimo duomenimis, 2023-ųjų pabaigoje ir 2024-ųjų kovą dvi Turkijos įmonės, kurioms vėliau buvo pritaikytos JAV sankcijos, į Rusiją vežė „Teltonikos“ antenas bei laidus.

2023-ųjų rugsėjį iš Honkongo į Rusiją Kinijos bendrovė „Sinalex Limited“ įvežė GPS stebėjimo įrangos ir kitų prekių už daugiau kaip 70 tūkst. JAV dolerių, kurių gavėjas – įmonių grupė „Aurora Evernet“, valdanti elektroninės prekybos platformą „Ivan Glonassov“. Ji iki karo Ukrainoje skelbėsi esanti „Teltonikos“ partnerė.

„Teltonika“ tvirtina, kad vadinamosiose rizikos šalyse klientus tikrina „ypač atidžiai, kad būtų laikomasi sankcijų ir produkcija nebūtų perparduodama į sankcionuotas šalis“, o nurodyti prekių vežimai į Rusiją vyko be jos žinios. Be to, bendrovė tvirtinto neturinti jokių verslo ryšių nei su minėtomis Turkijos, nei su Kinijos įmonėmis. 

Pristatyti „Teltonikos“ gaminius į Rusiją siūlo ir Kazachstane veikianti „Ruba Technology – lietuviškos įmonės partnerė. „Teltonika“ sako, kad šis partneris gali prekiauti tik Kazachstane, todėl kreipėsi į jį ragindama pataisyti informaciją.

Metų pradžioje viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog „Teltonikos“ produkcija per trečiąsias šalis galbūt pasiekia Rusiją, kuri prekes gali naudoti kare prieš Ukrainą, „Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys tokius kaltinimus atmetė ir sakė, kad visus ryšius su Rusija jis nutraukė dar 2022 metais.

Anot jo, „Teltonikos“ produkcijos eksportas į Kazachstaną, per kur sankcionuotos prekės teoriškai galėtų keliauti į Rusiją, pernai sumažėjo apie 30 proc., be to, ten, kaip ir kitur, imamasi prevencinių priemonių, kad produkcija nebūtų perparduodama į sankcionuotas valstybes.