Klaipėdos rajone nuosavi namai kyla vienas po kito.
„Namai statomi po 110 kvadratinių metrų, orientuojamasi į jaunas šeimas“, – pasakojo nekilnojamojo turto vystytojas Elijus Vilimas.
Tačiau vien sienų ir stogo neužtenka. Statytojas E. Vilimas įsipareigoja užtikrinti ir infrastruktūrą – kelius, apšvietimą, vandentiekį.
„Gana didelės sumos. Infrastruktūros įrengimas ir prisijungimas prie „Klaipėdos vandens“ tinklų kainuoja nuo 30 iki 70 tūkst. eurų“, – aiškino E. Vilimas.
Investuotas lėšas laikui bėgant jis atgaus iš savivaldybės kaip kompensacijas. Jos bus mokamos iš gyventojų, kurie įsikurs greta, įmokų.
„Vartotojai, kurie jungiasi, taip pat moka įmokas, ir tada tau kompensuoja patirtas išlaidas“, – pasakojo aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich.
Kitaip tariant, už sukurtą infrastruktūrą taip pat tenka susimokėti. Toks mokestis galioja jau penkerius metus. Vis dėlto apie tai, kad reikės patuštinti piniginę, dažnas sužino tik tada, kai kelio atgal nebėra.
„Kiti žmonės tiesiog nusiperka sklypus nesusižinoję, nepasitikrinę ir apie tai, kad toks mokestis yra, sužino tik prieš statydami namą“, – aiškino „Digital property market“ vadovas Romas Kvaselis.
Nekilnojamojo turto duomenis analizuojanti įmonė palygino, kiek už infrastruktūrą tenka mokėti įvairiose savivaldybėse.
„Didžiausi infrastruktūros mokesčio tarifai yra miestuose, kurie labiausiai plečiasi ir susiduria su tam tikrais infrastruktūros iššūkiais“, – teigė R. Kvaselis.
Marijampolėje už 100 kvadratinių metrų namą pakaks poros tūkstančių eurų. Tokio pat dydžio būstas Jonavos rajone ar Vilniuje atsieis apie 5 tūkst. eurų. O jei namas didesnis, suma tik auga.
„Kaune jis siekia ir 8 tūkst. eurų. Tai žmonės ne visi turi pinigėlių iškart susimokėti, o dalimis savivaldybė mokėti neleidžia. Jei nesusimoki infrastruktūros mokesčio, negauni statybos leidimo“, – aiškino E. Vilimas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Aplinkos ministerija aiškino, kad įmokos iš gyventojų renkamos ne be reikalo.
„Kad privažiuotų greitoji, kad atvažiuotų gaisrinė, kad vaikai saugiai nueitų iki stotelės, kad vaikai gautų švietimo paslaugas“, – vardijo A. Staniūnaitė-Tonkich.
Vilnius pernai iš gyventojų įmokų surinko daugiau nei 5 mln. eurų. Tačiau ir to, anot savivaldybės, neužtenka.
„Ten, kur yra neišvystytos teritorijos, jos turėtų būti kelis kartus didesnės. Pagal miesto plėtrą šiandien jų neužtenka ir miestas turi prisidėti didele dalimi savo lėšų“, – pridūrė Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros grupės atstovas A. Visockas.
Kasmet Vilnius pasipildo apie 10 tūkst. naujų gyventojų. Kuriasi ištisi rajonai, tad vien naujo vandentiekio nepakanka.
„Reikalingos ne tik gatvės, keliai, bet ir mokyklos, darželiai“, – vardijo A. Visockas.
Kol vieniems miestams lėšų trūksta, kiti už infrastruktūrą iš gyventojų neprašo nė cento.
„Kaip buvo, taip ir yra patvirtintas nulinio dydžio tarifas“, – nurodė Panevėžio teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistė Sigita Biveinienė.
Priešingai nei Vilniuje, Panevėžyje naujų rajonų plėtra nėra didelė, tad rinkti įmokų iš gyventojų, bent kol kas, neketinama.
„Panevėžio miestas yra pakankamai kompaktiškas, racionaliai išsidėstęs. Aišku, tolstant nuo miesto infrastruktūros tikrai trūksta, ji reikalinga, bet centrinė miesto dalis yra pakankamai išvystyta“, – aiškino S. Biveinienė.
Įmokų už infrastruktūrą neprašo net 21 savivaldybė. Tačiau Aplinkos ministerija įspėjo, kad tai gali atbaidyti vystytojus, kurie rinksis palankesnes sąlygas kituose miestuose.
„Jeigu nėra įmokos ir kažkas pirmasis išvystė infrastruktūrą, tai, nesant įmokų, pirmajam vystytojui niekada nebus kompensuoti jo patirti kaštai“, – teigė A. Staniūnaitė-Tonkich.
Infrastruktūros įmokos dydis skiriasi ne tik tarp savivaldybių, bet ir to paties miesto teritorijų. Kuo daugiau namų, tuo įmoka mažesnė.
„9 eurai už kvadratinį metrą Jakuose, Sembų gatvėje, kur yra šitie namai, o štai, tarkim, Slengiuose infrastruktūros mokestis kainuoja 30 eurų, nors atrodo, kad netoli. Skirtumas didelis“, – pasakojo E. Vilimas.
Ekspertai sako, kad prieš statant namą labai svarbu atlikti namų darbus. Taip galima sutaupyti ne vieną tūkstantį eurų. O papildomai mokėti tenka ne vien už gražią aplinką.
„Melioraciją, pačią infrastruktūrą, prieinamumą, elektros prieinamumą, prisijungimo prie ESO kainas, prisijungimą prie dujų tinklų“, – vardijo R. Kvaselis.
Infrastruktūros įmoka taikoma ne tik naujos statybos namams. Savivaldybei gali tekti susimokėti ir už namo rekonstrukciją, jei, tarkim, padidėja būsto plotas.
Naujausi komentarai