Priežiūros veiksniai

Kauno technologijų mokymo centro (Kautech) profesijos mokytojo metodininko Arvydo Sirtauto nuomone, teiginys, kad elektromobiliai (BEV) ir hibridai (HEV) nusidėvi greičiau nei tradiciniai automobiliai, yra labiau mitas nei tikrovė.

Elektromobiliuose ir hibriduose yra mažiau judančių dalių nei tradicinėse trasnsporto priemonėse, jiems nereikia tokių komponentų, kaip variklio aušinimo, dujų išmetimo sistemų. Elektromobiliai gali būti ilgaamžiškesni ir dėl paprastesnės priežiūros.

„Kita vertus, reikės pasirūpinti elektromobilio stabdžių sistemos priežiūra ir remontu, kas dvejus metus pakeisti stabdžių skystį. Tačiau nereikia keisti alyvos, neigiamo poveikio nedaro iš nesandarių sistemų į aplinką patekę lašai, nes nėra vidaus degimo variklio“, – sakė specialistas.

Skeptikai tvirtina, kad maždaug po penkerių metų reikia keisti elektromobilio ar hibrido bateriją, o finansinės išlaidos sudaro du trečdalius naujo automobilio kainos.

„Tai netiesa, – tvirtino A. Sirtautas. – Šiuolaikinės baterijos gaminamos taip, kad tarnautų 8–10 metų arba 100 000–150 000 km, priklausomai nuo modelio ir naudojimo sąlygų. Tai gali turėti įtakos elektromobilio vertės mažėjimui ir laikyti jį nusidėvėjusiu, tačiau dauguma gamintojų siūlo baterijų garantinius laikotarpius. Naujausi duomenys rodo, kad tuo metu elektromobilių baterijų gedimai sudaro vos 2,5 proc. – tai labai mažas rodiklis. Suprantama, dažniau kraunant bateriją jos būklė gali prastėti.“

Vis dėlto reikia turėti galvoje, kad elektromobiliai ir hibridai gali reikalauti kitokios priežiūros, pavyzdžiui, dėl energijos atgavimo sistemų ir specifinių elektronikos komponentų. Tačiau tai paprastai nesusiję su greitesniu nusidėvėjimu.

Įgūdžiai: Kautech variklinių transporto priemonių remonto sektorinio praktinio mokymo centre būsimieji automechanikai turi galimybę atlikti praktiką naudodami du elektromobilius ir hibridą. / kautech.lt nuotr.

Silpnoji vieta

Elektra varomų automobilių baterijos sudarytos iš į modulius lygiagrečiai sujungtų celių, kiekvienos jų įtampa siekia 3,7 V, dėl to didėja modulio talpa. Moduliai sujungti nuosekliai, kad įtampa būtų didesnė.

„Jeigu viena celė išsikrauna daugiau nei kitos, įkraunant ji mažiau įsikraus ir bendra baterijos talpa bus mažesnė. Todėl vyksta balansavimo procesai. Reaguodama į skirtingą energijos kiekį celėse, sistema padaro taip, kad visos celės išsikrautų, paskui vienodai įsikrautų“, – detalizavo specialistas.

Kita problema, su kuria gali susidurti elektra varomų automobilių vairuotojai, – jungčių korozija.

Atsiradus tokiam kontaktų pažeidimui viename modulyje, nukenčia ir kiti, nes visi nuosekliai sujungti.

„Nereikia nuogąstauti, kad teks keisti visą bateriją. Nustatęs tikslią gedimo vietą, elektromechanikas senąjį modulį pakeis nauju, – teigė A. Sirtautas. – Tai turi atlikti profesionalas, nes reikia leidimo dirbti su aukštos įtampos įrenginiais. Neabejoju, kad ši specialybė – automobilių serviso verslo ateitis.“

Negalima atmesti, kad eksploatuojant elektromobilį ar hibridą neįvyks įtampos nutekėjimas.

Pasak A. Sirtauto, valdymo blokas nuolat vykdo aukštos įtampos monitoringą, jeigu fiksuojamas izoliacijos defektas ir įtampos nutekėjimas, prietaisų skydelyje užsidega tai signalizuojanti lemputė.

Nutekėjusi įtampa sąlyčio su automobilio korpusu neturi, todėl pavojaus žmonėms nėra, tačiau būtina nedelsiant važiuoti į autoservisą. Nutikus rimtesniam gedimui ir įtampai nutekėjus į transporto priemonės masę, pati sistema užblokuoja įtampą ir automobilis nevažiuoja.

Plug-in ar HEV?

„Regitros“ duomenimis, 2024 m. šalyje naudotų elektromobilių daugėjo 54 proc., naujų elektromobilių parkas paaugo 10 proc.

Hibridų koziris: jeigu išseko baterija, automobilis toliau rieda varomas benzinu.

Be to, fiksuotas mažesnis grynųjų elektromobilių procentas, o hibridinių santykinai augo.

Kautech specialisto teigimu, vienas opiausių elektromobilių trūkumų, kad dabartinėse įkrovimo stotelėse juos tenka įkrauti valandą. Hibridai pranašesni: jeigu išseko baterija, automobilis toliau rieda varomas benzinu.

„Manęs klausia, kodėl važinėju dyzeliniu automobiliu, nors gražiai kalbu apie elektra varomus, – sakė A. Sirtautas. – Taip darau pirmiausia todėl, kad mano automobilio resursas dar neišnaudotas, bet kai ateis laikas atsisveikinti, planuosiu įsigyti tikrąjį hibridą. Plug-in variantas man netinka, nes važinėju ilgus atstumus. Be to, tikrasis hibridas šiek tiek pigesnis.“

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad plug-in hibridai turi didesnės talpos bateriją ir gali būti kraunami iš tinklo, todėl mieste gali judėti vien elektra. Tačiau ilgoms kelionėms tikrasis hibridas gali būti praktiškesnis, nes nereikia rūpintis įkrovimo stotelėmis.

Hibridai patrauklūs ir tuo, kad turi „start-stop“ sistemą. Tokie automobiliai greitai įsibėgėja, nes didelis sukimo momentas (padeda elektrinis variklis), mažesnė lokali tarša. Be to, važiuodami vidaus degimo varikliu varomu automobiliu vairuotojai stengiasi judėti kuo tolygiau, kad sutaupytų degalų. Elektromobilio ar hibrido savininkams dėl to rūpintis nereikia.

Rizika su išlygomis

Pirkti naudotą elektromobilį arba hibridą gali atrodyti rizikinga, tačiau yra ir teigiamų aspektų.

„Gamintojai daugelio modelio baterijoms suteikia ilgalaikių garantijų, kurios dažnai trunka nuo 8 iki 10 metų, arba 160 000–200 000 km. Tad 5–6 metų, arba 80 000–120 000 km, nuvažiavęs elektromobilis dažnai yra geras pasirinkimas“, – tvirtino Kautech mokytojas.

Ieškant naudoto hibridinio automobilio svarbu patikrinti tiek akumuliatorių, tiek variklį. Kaip ir elektromobiliuose, hibriduose akumuliatorių veikimo trukmė turėtų būti apie aštuonerius metus, tačiau svarbu įsitikinti, kad baterija vis dar veikia gerai. Pasak A. Sirtauto, 3–6 metų (apie 100 000 km) hibridas – gera alternatyva, nes garantinis laikotarpis ilgesnis, automobilis mažiau nusidėvi.

Taip pat verta pardavėjo pasiteirauti duomenų apie automobilio įkrovimo ciklų skaičių.