Nubrauktas automobilio šonas, įlenktos durelės, subraižytas buferis ir jokio raštelio ar kaltininko – tokia situacija Lietuvoje tampa vis dažnesnė. Automobilių apgadinimų, kai kaltininkas pasišalina iš įvykio vietos, skaičius auga, o vairuotojai dažnai nežino, kaip elgtis.
„Jei nėra draudimo, reiškia, nieko jau nepadarysi“, – sakė pakalbintas praeivis.
Tiesa, draudimo bendrovių atstovai aiškino, kad policijai skambinti būtina.
„Paprastai rekomenduojame pranešti policijai, kuri fiksuoja eismo įvykį. Tuomet įsijungia žalos išieškojimo mechanizmas. Jei tai vieša vieta su vaizdo stebėjimu, galima atsekti kaltininką“, – tikino „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Dažnu atveju būna, kad kaltininkas praneša policijai ir išvažiuoja iš įvykio vietos, tačiau yra ir tokių atvejų, kai žmonės pasišalina“, – neslėpė „BTA“ transporto draudimo žalų vadovas Andrius Gasparavičius.
Šių nemalonių incidentų dažnėja tankiai apgyvendintuose rajonuose bei prie didžiųjų prekybos centrų, ypač šventiniu laikotarpiu. Draudikai šiais metais skaičiuoja net 30 proc. daugiau tokių atvejų, nei anksčiau.
„Daugėja ypatingai didžiuosiuose miestuose, kur yra maži kiemai. Daugėja ir atvykstančių iš kitų miestų gyventojų, besinuomojančių būtus, kurie tokių siaurų kiemų mažiau matę“, – aiškino A. Gasparavičius.
Ką daryti, jei patys netyčia nubraukėte kito automobilio šoną? Draudikų atstovai pataria raštelių nepalikti.
„Jei jūs jau padarėte tokį smulkų nusižengimą, tikrai nepalikite raštelio, kas yra savotiškas folkloras tarp vairuotojų. Raštelis gali sudrėkti, būti neįskaitomas arba net vėjas nupūsti, o jei raštelis dingsta – esate pasišalinęs iš įvykio vietos“, – teigė S. Abraškevičius.
„Policijos pareigūnai užfiksuoja visus duomenis, paprašo padaryti apgadinto turto nuotraukas ir, dažnu atveju, leidžia palikti eismo įvykio vietą“, – tvirtino A. Gasparavičius.
Prekybų centrų aikšteles stebinčios saugos tarnybos atstovas sako, kad žmonės dažniausiai patys išsisprendžia, t. y. palaukia nukentėjusio asmens ir vietoje susitvarko deklaracijas.
„Būna ir tokių, kurie net nepastebi, kad apibraižė svetimą mašiną. Tiesa, būna ir piktybiškai išvažiuojančių, tuomet dažniausiai kreipiamasi į mus, į prekybos centrą“, – pasakojo „Eurocash1“ regionų komandų vadovas Igoris Semionovas.
Pasak saugos tarnybos, būna, kad žmonės kreipiasi galvodami, jog žala padaryta prie prekybos centro, tačiau taip nėra – automobilis pažeistas kitur.
„Žmogus tikina, kad esą automobilis buvo apibraižytas prekybos centro aikštelėje, tačiau nerandame jokių pažeidimų“, – dalijosi I. Semionovas.
Štai draudimo bendrovės prisiminė atvejus, kai kaltininkai gudrauja. Pavyzdžiui, viešoje vietoje buvo apgadintas automobilis, o kaltininkas, matydamas, kad yra daug liudininkų, ant lapuko užrašė telefono numerį ir išvažiavo.
„Paaiškėjo, kad lapuke buvo nurodytas ne jo telefono numeris ir policijai jis nepranešė bei pasišalino iš įvykio vietos. Vienas liudininkų buvo įsiminęs jo automobilio valstybinį numerį, tad kaltininkas buvo greitai nustatytas. Tokiu atveju ir piniginė bauda buvo, ir atimta teisė vairuoti. Be to, draudimo kompanija dalies patirtos žalos nekompensavo“, – sakė „BTA“ transporto draudimo žalų vadovas.
Priežastys, kodėl vairuotojai bėga – įvairios.
„Vienu atveju neteisingai įvertina, nes mano, kad žalos nepadarė, kitu atveju – neturi vairuotojo pažymėjimo arba yra neblaivūs, tad bando pasišalinti iš įvykio vietos“, – aiškino A. Gasparavičius.
„Būna, kad žmogus skuba, o kitam gali būti šoko būsena. Tai psichologinis momentas – pirma išvažiuoja, o tada paskambina policijai“, – teigė Vilniaus kelių policijos atstovas Donatas Mankauskas.
Pasak policijos pareigūno, ne visiems pasišalinusiems iš įvykio vietos gresia atsakomybė – viskas priklauso nuo aplinkybių.
Tai psichologinis momentas – pirma išvažiuoja, o tada paskambina policijai.
„Pusė atvejų, surinkus įrodymus bei peržiūrėjus kameras, matoma, kad asmuo išvažiuodamas net nestabtelėjo. Tai leidžia suprasti, jog žmogus net nepajuto“, – tvirtino jis.
Priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, gali būti taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Tokiu atveju galite sulaukti baudos nuo 600 iki 2,6 tūkst. eurų. Negana to, gali būti atimta teisė vairuoti ir net konfiskuota transporto priemonė.
(be temos)