Išmokų – milijonai eurų

Kasko draudimas gali apsaugoti nuo itin didelių išlaidų tais atvejais, kai dėl avarijos kaltas pats vairuotojas, automobiliui nukentėjus nuo gamtos stichijų ar kelyje susidūrus su laukiniais gyvūnais.

Draudimo bendrovės ERGO transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, nepaisant automobiliuose diegiamų pažangiausių saugumo technologijų, dėl kasko žalų kreipiasi vis daugiau klientų.

ERGO duomenimis, 2022 m. šio draudimo žaloms išmokėti skirta per 19,4 mln. eurų, pernai prireikė beveik 23,5 mln. eurų, o šiemet jau išmokėta ir rezervuota beveik 17,7 mln. eurų.

Dažniausiai atlyginamos per avarijas padarytos kasko žalos. Daugiatūkstantiniai nuostoliai patiriami tiek dėl nemažai kainuojančių krovininių, tiek dėl lengvųjų transporto priemonių vairuotojų kaltės.

Pernai net per 130 tūkst. eurų siekiančią žalą patyrė vairuotojas, kai dėl ant kelio buvusio smėlio nesuvaldė lengvojo automobilio ir nuvažiavo į griovį.

Šiemet apie 45 tūkst. eurų vairuotojui kainavo priverstinis posūkis į šalikelę ir dėl to gerokai apgadintas automobilis, nes būtų neišvengęs kliūties magistralėje.

Grėsmė iš miškų

Anot R. Bieliausko, dažnai kliūtimi kelyje tampa ir laukiniai gyvūnai, kurie itin aktyvūs rudenį.

Didžiausia žala dėl įskelto priekinio stiklo siekė net 8,7 tūkst. eurų.

„Vien pernai užfiksuota per 700 susidūrimų su laukiniais gyvūnais nulemtų žalų, šiemet – vos 100 mažiau. Didelė tikimybė, kad 2024-ieji pagal šį rodiklį bus rekordiniai. Didėja ir žalų dydžiai. Vien šiemet per du incidentus, kai buvo bandoma išvengti į kelią išbėgusių laukinių gyvūnų, patirta bendra žala siekė maždaug 100 tūkst. eurų“, – sakė ERGO atstovas.

Kasko apsidraudę asmenys dažnai kreipiasi ir dėl apgadintų automobilio veidrodėlių, žibintų, stiklų. Vien pernai tokių žalų buvo per 5,1 tūkst., šiemet tikriausiai bus dar daugiau.

Daugumą atvejų nulemia kelyje į transporto priemonę pataikę akmenukai, o žalos, kai kartu su stiklu reikia keisti ir reguliuoti sensorius, kainuoja tūkstančius eurų. Didžiausia žala dėl įskelto priekinio stiklo siekė net 8,7 tūkst. eurų.

Nukenčia ne vien kelyje

Kartais automobiliai nukenčia net nevažiuodami.

2022 m. dėl krušos, lietaus ir kitų gamtos stichijų sukeltų transporto priemonių apgadinimo buvo kreiptasi 281 kartą, o žaloms padengti skirti 443 tūkst. eurų.

Pernai tokių žalų buvo kone dvigubai daugiau – net 498, o bendra išmokėta ir rezervuota kasko žalų suma siekė beveik 777 tūkst. eurų.

Šiemet vien liepą Lietuvą niokojusi audra buvo susijusi su 81 transporto priemonių žala. Joms išmokėti skirta virš 140 tūkst. eurų.

2022 m. užfiksuotos šešios automobilių vagystės, pernai – devynios. Iki 13 tūkst. eurų paaugo ir vidutinė žala. Dažnai vagiamos ir automobilių detalės, ypač veidrodėliai, žibintai.

Rečiausiai kasko apdraustos transporto priemonės nukenčia nuo gaisrų, bet išmokos vidutiniškai būna didžiausios.