Draugai iš Rytų

Per šiuos metus jau ne kartą statistikos specialistus girdėjome džiūgaujant, kad automobilių rinka šalyje auga – tiek naujų, tiek naudotų automobilių nuperkama vis daugiau.

Naujausiais duomenimis, 2017-ųjų sausio–lapkričio mėnesiais nupirkta apie 158 tūkst. naujai įvežtų naudotų automobilių. Tai kone 19 proc. daugiau nei praėjusiais metais. 242 tūkst. automobilių pakeitė savo savininkus – buvo perregistruoti kito savininko vardu. Taip atrodo tiesiog pliki skaičiai.

Naudotų automobilių rinką jau ketvirtį amžiaus stebintis Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės vadovas Valentinas Naujanis, šiuos skaičius siūlo vertinti kitaip.

"Norint sužinoti tikrąjį naudotų automobilių, atgabentų ir pasilikusių mūsų šalyje skaičių, reikėtų pirmiausia suskaičiuoti, kiek jų Lietuvoje nuperka kitų šalių piliečiai – pirmiausia ukrainiečiai, latviai, estai, moldavai", – mintis dėsto pašnekovas.

Tradiciškai Kauno automobilių turguje lietuviams parduodamų automobilių skaičius svyruoja apie 30–40 proc. Tad paprasta suskaičiuoti, kad mažiausiai pusė visų iš Vakarų šalių į Lietuvą atvežtų automobilių vėl iškeliauja.

Tikėtis, kad ukrainiečiai kaip kazachai turguje ieškos brangesnių japoniškų, vokiškų ar prancūziškų automobilių, naivu.

"Žinoma, mes jau nebekalbame apie tokį išvežamų automobilių mastą kaip prieš kelerius metus, kai automobilius į savo šalis gabendavo kazachai, kirgizai ar uzbekai. Ukrainiečiai, kurie dabar sudaro didžiausią atvykstančiųjų užsienio pirkėjų dalį, tradiciškai vieno apsilankymo metu nusiperka apie 4–5 automobilius. Yra ir tokių, kurie perka vieną ar du automobilius. Taip pat lyginant, pavyzdžiui, su kazachais, ukrainiečiai perka senesnius, vadinasi, ir pigesnius automobilius", – kalba V.Naujanis.

Kitokia paklausa

Bent kartą Ukrainoje lankęsis žmogus tikriausiai pastebėjo, koks segmentuotas šios šalies automobilių parkas. Greta senų, dar sovietmetį menančių "Žiguli", "Moskvič" markės automobilių rieda prabangūs visureigiai ir limuzinų klasės automobiliai. Taigi šioje rinkoje atsivėrusi milžiniška juodoji skylė, kurią reikia užpildyti naujesniais vidutinės klasės automobiliais. Tai ir pasiryžę padaryti naudotų automobilių prekybos verslą šalyje plėtojantys asmenys.

"Tikėtis, kad ukrainiečiai kaip kazachai turguje ieškos brangesnių japoniškų, vokiškų ar prancūziškų automobilių, naivu. Bent jau artimiausiu metu. Kol kas ukrainiečių perkamiausi iki poros tūkstančių eurų kainuojantys automobiliai. Žinoma, pasitaiko ir išimčių, kai perkami ir naujesni 5–10 metų senumo automobiliai, tačiau tokius perpardavėjas iš Ukrainos dažniausiai perka gavęs konkretų užsakymą. Ne kartą stebėjau, kai radęs reikiamą automobilį, ukrainietis puola skambinti klientui į gimtinę ir bando suderinti tinkamą kainą", – pasakoja įmonės "Varanas" vadovas.

Į Ukrainą automobiliai traukinių vagonais kaip į Kazachstaną nekeliauja, tačiau keturis ar penkis automobilius įsigijęs ukrainietis nuomojasi automobilvežį, kuriuo automobiliai gabenami iki Lenkijos–Ukrainos pasienio, kur jie jau po vieną pergabenami per sieną. Ne paslaptis, nemenka dalis tokių automobilių – su lietuviška registracija. "Euro 5" taršos reikalavimus atitinkantiems automobiliams taikoma švelnesnė muitų politika, tad jau po truputį daugėja ir naujesnių automobilių, pagamintų maždaug nuo 2010-ųjų, paklausa, tačiau vis tiek liūto dalį sudaro senesni automobiliai, kuriems muitų dydžiai yra nepalankūs, todėl automobiliai registruojami įmonės, veikiančios Lietuvoje vardu, ir gabenami į Ukrainą", – aiškina V.Naujanis.

Galimi pavojai

Ne taip seniai priimtas sprendimas, kad Ukrainos piliečiai gali naudotis beviziu režimu vykdami į ES šalis. Tad kyla realus pavojus, kad automobilių pirkėjai iš Ukrainos patys pasuks ieškoti automobilių į Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ar Nyderlandų aikšteles. Kad toks pavojus yra, pripažįsta ir V.Naujanis, tačiau kartu pabrėžia, kad Lietuva savo rankose taip pat turi nemažai kozirių. "Pirmiausia mes esame kultūriškai artimesni nei kokie vokiečiai ar prancūzai. Į Kauno turgų atvykęs ukrainietis gali lengvai susikalbėti, čia ir mažesni kultūriniai skirtumai, be to, vienaip ar kitaip, ukrainiečiams mes esame draugai, o tai irgi labai svarbus faktorius", – mintimis dalijasi V.Naujanis.

Ukrainiečiams, nusprendusiems patiems susirasti automobilį Vakarų Europoje, gali kilti ir sunkumų, nes jie būtų visiški naujokai. Naudotų automobilių prekyba užsiimantys lietuviai į senąsias Europos valstybes jau važinėja ne vienus metus, tad yra sukaupta daugiau patirties, ilgas prekybininkų tose šalyse kontaktų sąrašas ir netgi savotiškos privilegijos. Dalykai, kuriuos ukrainiečiams reikėtų užsitarnauti. "Neretai Vakarų Europoje rengiamas naudoto automobilio pirkėjų aukcionas, o tam, kad rastum norimą automobilį, tenka sukarti ne vieną šimtą kilometrų, o atvykę į Kauno automobilių turgų ukrainiečiai reikiamą asortimentą randa vienoje vietoje. Tad, mano manymu, tiek mes patys, tiek valdžios atstovai, turėtų stengtis, kad ukrainiečiams būtų patrauklu atvykti į Lietuvą ieškoti automobilio", – sako V.Naujanis.