Bankrotų debesys – vis tirštesni

Išorinių veiksnių įtaka

Spaudimas vienam svarbiausių šalies verslo sektorių didėja, nors bendra ekonominė aplinka išlieka nevienareikšmė, rašoma portale trans.info.

Bankrotų šuolis krovininio kelių transporto segmente išsiskiria bendrame kontekste. Kai kuriuose sektoriuose nemokumo atvejų skaičius stabilizavosi ar net mažėjo, tačiau transporto įmonės susiduria su vis didesniais iššūkiais.

Pasak „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko, naujausi geopolitiniai sukrėtimai padidino energijos išteklių kainas ir sustiprino rinkų nestabilumą.

Apie struktūrinius iššūkius liudija ir ankstesni duomenys. 2025 m. transporto ir saugojimo sektoriuje bankrotų skaičius buvo sumažėjęs daugiau nei ketvirtadaliu, tačiau, kaip pažymi „TEGOS“ advokatė Živilė Stuglytė, tai galėjo būti tik laikinas atokvėpis po itin sudėtingo ankstesnio laikotarpio.

Transporto įmonių padėtį dar labiau komplikuoja išoriniai veiksniai. Įtampa regione aplink Hormūzo sąsiaurį daro tiesioginę įtaką pasaulinėms naftos kainoms, o tai lemia didesnes degalų sąnaudas. Jei ši situacija užsitęstų, dalis įmonių gali nebepajėgti kompensuoti išaugusių sąnaudų, o tai didintų bankrotų riziką jau artimiausiais ketvirčiais.

Geopolitiniai sukrėtimai didina galimų bankrotų riziką.

Skirtingi signalai

Lietuvoje transporto sektoriaus problemos ryškėja, bet kitose Europos šalyse situacija nevienoda. Bendra tendencija rodo, kad spaudimas sektoriui išlieka, tačiau jo išraiška skiriasi.

Lenkijoje reikšmingas pokytis matomas licencijuotų vežėjų registre. Vežėjų asociacijos ZMPD duomenimis, 2026 m. pirmą ketvirtį iš rinkos pasitraukė daugiau nei 800 ES licenciją turėjusių įmonių. Šis rodiklis nėra tiesiogiai palyginamas su oficialiomis nemokumo procedūromis kitose šalyse, tačiau jis rodo tęstinį spaudimą sektoriui.

Vokietijos federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, 2026 m. sausį transporto ir sandėliavimo įmonės pateikė 92 paraiškas dėl nemokumo. 2025 m. sausį tokių paraiškų buvo 98. Tačiau metinis vaizdas išlieka sudėtingas. Per 2025-uosius Vokietijoje užfiksuota apie 1,4 tūkst. transporto ir sandėliavimo įmonių nemokumo paraiškų. „Destatis“ šį sektorių išskiria kaip vieną labiausiai linkusių į nemokumą – 2026 m. sausį fiksuota 8,6 atvejo 10 tūkst. įmonių.

Nyderlandų statistikos tarnyba CBS skelbia, kad 2025 m. pirmą ketvirtį bankrutavo 54 transporto įmonės, o 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu – 74. Be to, bendras bankrotų skaičius Nyderlandų transporto sektoriuje 2025 m. sumažėjo 26 proc.

Prancūzijos centrinio banko „Banque de France“ duomenimis, transporto ir sandėliavimo sektoriuje fiksuota apie 3,2 tūkst. įmonių žlugimo atvejų, kai prieš metus jų buvo apie 3 tūkst. Tai sudaro 6,9 proc. augimą. Tuo metu kredito rizikos vertinimo bendrovės „Altares“ duomenys rodo, kad platesnėje transporto ir logistikos kategorijoje 2026 m. pirmą ketvirtį fiksuoti 857 atvejai – 12,9 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau kelių krovinių vežimo segmente atvejų sumažėjo 5,3 proc.

Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos „Insolvency Service“ duomenimis, 2026 m. pirmą ketvirtį transporto ir sandėliavimo sektoriuje fiksuoti mažiausiai 139 nemokumo atvejai. 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 190. Vis dėlto 2026 m. rodiklis dar nėra galutinis.

Vieningos krypties nėra

Skirtingų šalių duomenys rodo, kad vieningo transporto sektoriaus raidos scenarijaus Europoje šiuo metu nėra.

Skiriasi ne tik tendencijos, bet ir metodika – vienur skaičiuojami bankrotai, kitur nemokumo procedūros ar licencijuotų vežėjų pasitraukimas iš rinkos.

Tačiau bendras fonas išlieka tas pats: sektorius vis dar veikia padidėjusios rizikos sąlygomis.

Lietuvoje augantis bankrotų skaičius rodo, kad vietos vežėjai šį spaudimą jaučia vis stipriau – ir artimiausiu metu reikšmingo palengvėjimo tikėtis sudėtinga.