Provincijoje lengviau prasmukti

"Gal žinai, kaip lengviau gauti techninės apžiūros pažymėjimą?" – paklausė pažįstamas užsienietis, vairuojantis senutėlį "Ford".

Atsakius, kad Lietuvoje procedūra nesudėtinga, užtenka nuvažiuoti į techninės apžiūros (TA) stotį ir sumokėti vos 14,5 euro, svečias iš egzotiškos šalies gudriai nusišypsojo. Oficialius būdus jis žinąs, kaip ir tai, kad yra kitokių. Ypač jei važinėji automobiliu aprūdijusiais slenksčiais ir durelėmis.

Pasiūlius kreiptis į autoservisą ir sutvarkyti trūkumus, pašnekovas paaiškino, kad meistrų įvardyta darbų kaina kone prilygsta viso automobilio vertei, todėl jis ir ieškąs neoficialių kelių. Nežinia, kaip svečias išsprendė savo dilemą, bet į mane daugiau nesikreipė, o jo automobilis ir toliau rieda miestų gatvėmis. Tikėtina, sėkmingai įveikus techninę apžiūrą. Priešingu atveju, jo savininkas nespėtų mokėti baudų, kurias dosniai dalija keliuose sumontuotos vaizdo kameros, kurių daugelis fiksuoja ir techninės apžiūros galiojimą.

Šią istoriją papasakojus keliems kolegoms, išmanantiems privalomosios techninės apžiūros procedūras ir šios paslaugos specifiką, jie nenustebo. Anot pašnekovų, tam, kad automobilis su panašiais trūkumais, laikomais dideliais, gautų eksploatacijos leidimą, pakanka susirasti pažįstamą TA stoties darbuotoją, arba autoremonto meistrą, kuris pažinotų reikiamą specialistą, ir perduoti nuo 50 iki 100 eurų kyšį. Pastaraisiais metais su panašiomis korupcijos apraiškomis didmiesčiuose kovojama gana aktyviai, todėl panašiai procedūrai mieliau sukama į provincijos miestuose esančius apžiūros centrus. Ten ir eilės mažesnės, ir darbuotojai sukalbamesni.

Pastaraisiais metais su panašiomis korupcijos apraiškomis didmiesčiuose kovojama gana aktyviai, todėl panašiai procedūrai mieliau sukama į provincijos miestuose esančius apžiūros centrus.

Mokėsime brangiau

Jei jūsų automobilis techniškai tvarkingas, bet nenorite gaišti laiko važiuojant į apžiūros centrą, Lietuvos servisai teikia techninės apžiūros organizavimo paslaugą, kainuojančią apie 25 eurus.

Už šią sumą automobilis bus nuvežtas į TA stotį, o atlikus apžiūrą, bus pristatytas atgal savininkui jau su galiojančiu TA pažymėjimu. Taip sutaupysite laiko ir išvengsite nervų klausantis apžiūros specialistų nurodymų, ypač jei automobilių sritis jums visiškai svetima. Žinoma, net jei mašina turi trūkumų, tie patys servisai mielai paskaičiuos sąmatą ir juos pašalins, bet remontas veikiausiai nebus pigus.

TA Lietuvoje kainuoja bene pigiausiai visoje Europoje, nes nesikeitė net penketą pastarųjų metų – vos 14,5 euro lengvajam (M1 klasės) automobiliui, varomam benzinu. Jei agregatai varomi dyzelinu – 18,2 euro, dujomis – 23,4 euro. Tačiau netrukus šių paslaugų įkainiai pasikeis. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) patvirtino naujas maksimalias techninės apžiūros kainas. Nuo šių metų kovo 10 d. transporto priemonių savininkai už privalomosios techninės apžiūros paslaugą mokės jau pagal naujus įkainius.

Labiausiai naujų kainų pokytį pajus mopedų ir motociklų savininkai: atsižvelgiant į šios transporto priemonės klasę, jų savininkai už TA mokės nuo 9,60 euro iki 14,70 euro. Asmeninio lengvojo automobilio, varomo benzinu, TA pabrangs 5,12 euro – iki 19,60 euro, dyzeliu 4,50 euro – iki 22,70 euro. Mažiausiai pokytį pajus dujomis varomų automobilių savininkai, mokėsiantys 24,60 euro už patikrinimą, nes 44 proc. atpigs dujinės įrangos techninės būklės patikra. Turintys lengvojo automobilio priekabas (iki 750 kg, O1 klasė) už jų TA nuo kito mėnesio mokės 2,09 euro daugiau – 7,30 euro.

Anot LTSA, pagrindinė privalomosios TA kainų didėjimo priežastis – didėjančios tiesioginės ir netiesioginės TA centrų sąnaudos: darbuotojų užmokestis, energijos sąnaudos bei sąnaudos, skirtos investicijoms. Beje, nuo šiol TA kainos bus indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje.

"Veteranams" – apžiūra kasmet?

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" duomenimis, 2020-aisiais TA stotyse apsilankė kiek daugiau nei 700 tūkst. lengvųjų (M1 klasės) transporto priemonių, iš kurių 50,6 proc. buvo įvertintos kaip neturinčios jokių didelių trūkumų. Patikrintų 52,4 tūkst. N1 arba lengvųjų komercinių automobilių sveikata simboliškai geresnė – pirmuoju bandymu teigiamas kontrolierių išvadas gavo beveik 54 proc. tokių mašinų.

Tačiau šie skaičiai vis tiek neguodžiantys, nes realiai kas antras automobilis dalyvauja eisme turėdamas didesnių ar mažesnių trūkumų, kurie dažniausiai pašalinami tik po apsilankymo TA stotyse. Kitas klausimas – kiek laiko suremontuotas iki privalomojo minimumo garbaus amžiaus (statistinis Lietuvos transporto parko vidurkis beveik 15 metų) automobilis būna geras?

Serviso meistrai teigia, kad, priklausomai nuo eksploatacijos intensyvumo ir sąlygų, naujos seno ratuočio bėdos paprastai pradeda reikalauti dėmesio prabėgus 4–6 mėnesiams. Deja, toli gražu ne visi to dėmesio sulaukia, nes kai kurie vairuotojai apie drauge keliaujančias technines problemas arba nieko nenutuokia, arba tiesiog yra apsileidę. Būtent dėl šios priežasties nemažai Europos šalių 6–10 metų sulaukusių automobilių techninę apžiūrą atlieka kasmet.

Asociacijos "Transeksta" direktoriaus Gintauto Šlėderio teigimu, Vakarų Europos šalių mokslininkai, išnagrinėję transporto parko techninės būklės įtaką avarijose žūstančiųjų skaičiui, konstatavo, kad grynai dėl techninių priežasčių vairuotojų ar jų keleivių mirtimi baigiasi maždaug 3–4 proc. incidentų keliuose. Tačiau Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ataskaitos duomenimis, vidutinis lengvųjų automobilių amžius ES yra 10,8 metų, t.y. trečdaliu mažiau nei Lietuvoje. Tikėtina, kad bent dalies nelaimių mūsų keliuose būtų galima išvengti, jei tik svarbiausi automobilių agregatai ir sistemos veiktų nepriekaištingai.

Tai tikrai nėra smulkmena, nes nematydamas, kur važiuoja, žmogus neturi net teorinių galimybių išvengti avarinės situacijos, jei į tokią patenka.

Pareguliuoja ir TA darbuotojai

Kalbant apie dažniausius trūkumus, jie susiję su apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisais: blogai sureguliuoti tolimųjų ir artimųjų šviesų žibintai, naudojami netinkami šviesos šaltiniai (pvz., dujų išlydžio šviesos šaltiniai (lemputės "Xenon") sumontuoti vietoj įprastų kaitrinių (halogeninių) lempučių), nešviečiantys "stop" signalo žibintai. Privalomosios TA Lietuvoje duomenimis, 7–17 metų automobilių grupėje su apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisais susiję apie 30–35 proc. visų fiksuojamų trūkumų.

"Šios techninių trūkumų grupės statistika praėjusiais metais šiek tiek išaugo, nors būtent žibintų veikimą galima pačiam pasitikrinti namuose, net neprašant serviso meistrų pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad išbrokuojami tik tie automobiliai, kurių žibintų nepavyksta sureguliuoti patikros metu pačioje TA stotyje, pastebėjus, kad žibintai šviečia Dievui į langus. Realiai apie 40 proc. automobilių arba tinkamai neapšviečia kelio arba dar blogiau – akina kitus vairuotojus. Tai tikrai nėra smulkmena, nes nematydamas, kur važiuoja, žmogus neturi net teorinių galimybių išvengti avarinės situacijos, jei į tokią patenka", – pabrėžė asociacijos "Transeksta" direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.

Nuo stabdžių iki vaistinėlės

Antra pagal dažnumą defektų turinti transporto priemonės konstrukcijos dalis – ratai ir pakaba. Dažniausios priekinės pakabos kreipiančiosios sistemos ir tampriųjų elementų problemos: per didelis laisvumas, lankstų klibėjimas. 11–15 metų senumo automobiliuose tokių trūkumų randama daugiausia (apie 20 proc.). Aptinkamas, nors ir rečiau, galinės pakabos lankstų klibėjimas. Gana dažnai padangos ir ratai neatitinka techninių reikalavimų, t. y. naudojamos netinkamos padangos, padangos ar ratlankiai išsikiša už kėbulo ribų.

Ir trečias pagal dažnumą trūkumas – netvarkinga stabdžių sistema. Pagrindinės priežastys: galinės ašies ratų stabdymo jėgų netolygumas, per mažos stovėjimo stabdžio stabdymo jėgos, menkas stabdymo efektyvumas. Kai automobilis sensta, tokių trūkumų daugėja, todėl tokių automobilių valdytojai daugiau dėmesio turėtų skirti stabdžių sistemos priežiūrai.

Dažnai pasitaiko kėbulo konstrukcijos trūkumų: kiauryminis prarūdijimas ir / ar korozijos židiniai kėbulo išoriniuose elementuose, netinkamas elementų remontas, prasta remonto kokybė.

Pagrindiniai variklio ir transmisijos trūkumai – išmetamosiose dujose normas viršijantis kenksmingų medžiagų (CO) kiekis ir eksploatacinių skysčių prasisunkimas. Išmetamų kenksmingų medžiagų normas paprastai viršija tokių automobilių varikliai, kurie pritaikyti būti varomi dviejų skirtingų rūšių degalais – benzinu ir dujomis.

Tarp dažnai pasitaikančių trūkumų minimos ir kitos bėdos: prasta dujų išmetimo sistemos techninė būklė, išklibę vairavimo sistemos lankstai, neveikia stiklo valytuvai arba plovikliai, sumontuotos netinkamos padangos, per mažas padangų protektoriaus rašto gylis, skysčių prasisunkimas iš variklio, transmisijos ir kitų agregatų. Neretai transporto priemonė į TA stotį atvyksta nesukomplektuota pagal nustatytus reikalavimus (nėra arba netinkama vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas) arba vairuotojas nepateikia visų reikalingų dokumentų.