Brangstantys degalai – paskata prisiminti taupųjį vairavimą

Naudojasi tik dešimtadalis

Kiekvienas pasakytume, kad pigiausia kelionės tikslą pasiekti pėsčiomis. Tačiau šis būdas tinka tik tuo atveju, jei mūsų darbo vieta, parduotuvė ar kitas norimas aplankyti objektas yra netoliese.

Tolimesnėms kelionėms vienas racionalesnių būdų – vykti visuomeniniu transportu. Taip pat galima keturratę priemonę iškeisti į dviratį. Deja, vienu atveju gali gerokai padidėti laiko sąnaudos, kitu pasinaudoti neleidžia klimato sąlygos. Lietuviška žiemužė, kad ir nepikta, nevilioja ilgesnį laiką praleisti minant pedalus.

Apklausų duomenimis, tik mažiau nei dešimtadalis mūsų vairuotojų stengiasi ekonominio vairavimo principus taikyti kasdienybėje.

Specialistų teigimu, sėdint prie automobilio vairo, bene efektyviausias būdas sumažinti degalų išlaidas – naudoti taupiojo vairavimo principus. Ekonomiško vairavimo mokymai jau ne vienus metus vyksta vairavimo mokyklose, o nuo 2014-ųjų šių principų išmanymas tapo privaloma egzaminų dalimi.

Vis dėlto toli gražu ne kiekvienam sėdinčiam prie vairo šie principai yra tapę įpročiais. Apklausų duomenimis, tik mažiau nei dešimtadalis mūsų vairuotojų stengiasi juos taikyti kasdienybėje. Pasak apklausos organizatorių, apklaustieji dažnu atveju net nesieja ekologiško vairavimo su atitinkamais vairavimo principais ir veiksmais.

Elgesys – nelogiškas

Vienas žinomiausių taupiojo vairavimo ekspertų Lietuvoje Vitoldas Milius mano, kad šioje srityje turime dar labai daug rezervų. Šis vilnietis – šūsnies vairavimo rekordų autorius, yra laimėjęs ne vienas ekonominio vairavimo varžybas. Jam priklauso unikalus pasiekimas – keliaudamas dyzelinu varomu automobiliu jis 100 km sunaudojo vos daugiau nei 2 l kuro.

„Žinoma, tai buvo ekstremalaus taupymo kelionė, kurios metu buvo siekiama geriausio įmanomo rezultato. Todėl rekordui pasiekti naudotas itin taupus mažalitražis automobiliukas. Be to, kelionės metu kentėjo komfortas: buvo uždaryti langai, išjungtas šildymas ir t.t. Bet ekologiškai ir ekonomiškai vairuoti galima bet kada ir bet kokio modelio automobilį“, – pabrėžė V.Milius.

Jo žodžiais, pagrindiniai ekologiško vairavimo principai – racionalus vairavimo būdas, neatliekant jokių nereikalingų veiksmų, iš anksto prognozuojant galimas situacijas ir planuojant maršrutą. Be to, reikėtų vengti nereikalingo akceleratoriaus ar stabdžių spaudymo.

Svarbus V.Miliaus įvardytas ekonomiško vairavimo principas yra prognozavimas. Reikia galvoti apie veiksmus ir numatyti juos į priekį. Taip nebus nereikalingai švaistoma energija.

„Dažnai pateikiu pavyzdį palygindamas automobilį ir dviratį. Įsivaizduokite, kad važiuojate dviračiu ir pamatote, kad jums už kažkiek metrų reikės sustoti. Tada iškart nustojate eikvoti jėgas minant pedalus ir riedate laisva eiga. Važiuodami automobiliu žmonės elgiasi atvirkščiai. matydami, kad priekyje dega raudonas šviesoforo signalas, jie vis tiek spaudžia akceleratorių – tik tam, kad greičiau pasiektų sankryžą ir tada jau staigiai stabdytų“, – stebėjosi pašnekovas.

Tolygus važiavimas

Jam pritariantys specialistai teigia, kad degalų sąnaudas lemia ne tik vairavimo stilius, bet automobilio techninė būklė.

„Laikantis ekonomiško vairavimo taisyklių, automobilio degalų sąnaudas galima sumažinti 10–20 proc. Jei kiekvienas vairuotojas pasiektų tokių rezultatų, mūsų poveikis gamtai ir klimato kaitai būtų žymiai mažesnis. Be to, tai naudinga ir pačiai transporto priemonei, ir jos savininko piniginei“, – pabrėžė draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Vienas pirmųjų įpročių, kurio laikytis skatinami vairuotojai, – tolygus pajudėjimas iš vietos ir tolygus stabdymas. Mat staigiai įsibėgėjant, padidėja degalų sąnaudos, o kartu – ir oro tarša.

„Pajudant iš vietos, vertėtų akceleratoriaus pedalą spausti palengva, užuot staigiai didinus variklio apsukas. Žinoma, tai reikalauja šiek tiek daugiau vairuotojo dėmesingumo. Neretai pasitaiko, kad, sustoję prie sankryžos, vairuotojai randa laiko pasižiūrėti į telefoną ar užsiimti kitais pašaliniais veiksmais, todėl, laiku nepastebėję užsidegusio žalio šviesoforo signalo, yra priversti iš vietos pajudėti labai staigiai. Panašiai ir su stabdymu – staiga stabdyti vairuotojai įpranta todėl, kad nesilaiko saugaus atstumo nuo kitų eismo dalyvių. Vairuoti ekonomiškai ir ekologiškai padeda net ir bendra vairavimo kultūra“, – aiškino R.Bieliauskas.

Verta atkreipti dėmesį ir į automobilio padangų slėgį. Tiek per didelis, tiek per mažas padangų oro slėgis degalų sąnaudas gali padidinti iki 4 proc.

V.Milius atkreipia dėmesį į tai, kad važiuojant svarbu palaikyti kuo mažesnius variklio sūkius ir aukštą pavarą. Tiesa, reikia atsižvelgti ir į automobilio charakteristikas bei situaciją kelyje. Pavyzdžiui, kylant į kalną 30 km/val. greičiu, jungti aukščiausią šeštą pavarą būtų nenaudinga. Tad ekspertas pataria rinktis konkretaus variklio optimalų darbinį diapazoną.

Svarbu ir padangų slėgis

R.Bieliausko teigimu, degalų sąnaudas ir teršalų išmetimą į aplinką galima sumažinti ir elementariausiai be reikalo nelaikant įjungto transporto priemonės variklio. Pavyzdžiui, stovint nejudančioje spūstyje ar laukiant prie traukinių bėgių pervažos.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vairuotojai automobilio variklį įjungtą laiko tiesiog stovėjimo aikštelėje ar gatvėje sustoję palaukti, kol vienas iš keleivių nueis iki bankomato ar parduotuvės. Taip ir švaistomi degalai, ir labiau teršiama gamta. Paskaičiuota, kad automobilio variklį išjungus kaskart, kai transporto priemonė nejudėdamas stovi ilgiau nei 15 sekundžių, 100 km galima sutaupyti 1 l degalų. Mažinti degalų sąnaudas taip pat padeda ir automobilio inercijos išnaudojimas važiuojant nuokalne“, – pažymi draudimo ekspertas.

Be abejo, taupiam ir aplinkai draugiškesniam važiavimui itin svarbu ir tinkama automobilio priežiūra bei techninė būklė. Visuomet svarbu laiku pakeisti oro filtrus ir uždegamąsias žvakes, nes šios dalys turi didelės įtakos degalų sąnaudoms. Taip pat svarbu laiku keisti variklinę alyvą, renkantis kokybiškus pusiau sintetinius ar sintetinius produktus.

Verta atkreipti dėmesį ir į automobilio padangų slėgį. Tiek per didelis, tiek per mažas padangų oro slėgis gali iki 4 proc. padidinti degalų sąnaudas. V.Miliaus žodžiais, siekiant kuo didesnio ekonomiškumo, galima įsigyti padangas, skirtas maksimaliai degalams taupyti, tačiau tuomet gali nukentėti kiti aspektai, pavyzdžiui, kelionės komfortas dėl padangų triukšmingumo.

Skatina mąstyti

Degalų sąnaudos didėja ir važiuojant atidarius langus ar stoglangį bei vežant ant stogo pritvirtintus krovinius. Tai lemia dėl atidarytų langų ar krovinių suprastėjusios automobilio aerodinaminės savybės ir padidėjęs oro pasipriešinimas.

Rekordininkas: V.Mi­lius įrodė, kad eko­no­miš­kai ke­liau­ti ga­li­ma tiek elekt­ri­niais, tiek įpras­tais au­to­mobi­liais. / „Ve­lo­ci­ta“ nuo­tr.

V.Miliaus teigimu, gatvėse kartais matome vairuotojų, ištisus metus važinėjančių su bagažine ant stogo. Toks pasirinkimas pateisinamas tuo atveju, jei tenka dažnai vežiotis krovinius. Tačiau neretai prieš vasarą kelionėms bagažinę susimontavęs žmogus tiesiog neprisiruošia jos numontuoti ir šaltuoju metų laiku, nors jos nenaudoja. Tai eikvoja didesnes degalų sąnaudas.

Ekspertas įsitikinęs, kad, kas mėnesį nuvažiuojant daug kilometrų ir besilaikant pagrindinių ekonomiško vairavimo principų, galima sutaupyti įspūdingas sumas. Tiesa, toks važiavimas kažkam gali pasirodyti lėtas ir nuobodus. V.Milius su tuo nesutinka.

„Važiuodami ekonomiškai kelionės tikslą galite pasiekti gerokai pigiau, bet lygiai taip pat greitai. Ypač mieste, kur visas lėkimas vyksta iki artimiausio šviesoforo. Kalbant apie nuobodumą, man taupusis vairavimas kaip tik atrodo daug įdomesnis. Jis verčia mąstyti, prognozuoti situacijas. Tai tikrai nesudėtinga. Sėdus prie vairo pakanka tik atitraukti žvilgsnį nuo telefonų ar kitų išmaniųjų įrenginių ir visą dėmesį sutelkti į kelią, savo veiksmus“, – šypsojosi V.Milius.

*„Tvari Lietuva“ – didžiausia tvarumo iniciatyva Lietuvoje, kviečianti pokytį pradėti nuo savęs ir visiems kartu pasirūpinti, kokį pasaulį – visuomenę, aplinką ir ekonomiką – paliksime ateities kartoms. Iniciatyvos autorius naujienų portalas DELFI. Daugiau informacijos – www.tvarilietuva.lt.