Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, vidutiniškai per mėnesį fiksuojama apie 1700 eismo įvykių. Didžioji jų dalis nutinka dėl to, kad automobilyje vairuotojas užsiima pašaliniais veiksmais: kalba mobiliu telefonu, užkandžiauja, aktyviai bendrauja su keleiviu ar dažosi lūpas.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant automobilį – vienas dažniausių kelių eismo taisyklių pažeidimų.

„Pašalinė veikla blaško vairuotojo dėmesį. Mums geriausiai žinoma tokia veikla, oficialiai įvardijama kaip nusižengimas, yra mobiliojo telefono naudojimas. Tačiau yra begalė kitų užsiėmimų, už kuriuos kelių policija nebaudžia, bet jų derėtų vengti. Vis dažniau kyla diskusijos, kas pavojingiau kelyje – mobilusis ar kebabas rankoje? Grėsmę kelia ir karštųjų gėrimų gurkšnojimas - kavai ar arbatai užtiškus ant kūno, vairuotojas gali atlikti itin staigų manevrą ir sukelti kritinę situaciją kelyje. Žmonės yra linkę labai skubėti, dėl to daugelį dalykų, taupydami laiką, atlieka vairuodami. Tačiau jie retai pagalvoja apie kitus eismo dalyvius. Vairuotojas dažnai nesuvokia, jog naudodamasis mobiliuoju telefonu jis gali nepastebėti staiga priešais sustojusio automobilio, gerdamas kavą apsiplikyti ir iš netikėtumo sukurti avarinę situaciją, o valydamas užtiškusį sumuštinio padažą nepastebėti pėsčiojo“, - teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Transporto skyriaus vadovas Gediminas Radavičius.

Moterys dažnai užsiima papildoma veikla, kuri kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Gražiosios lyties atstovės „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad vairuodamos dažnai atsinaujina ar pasidaro kasdienį makiažą (daugiau nei 10 proc. apklaustųjų). Dažniausiai moterys už vairo dažosi lūpas bei tušu paryškina blakstienas. Kai kurios prisipažino, kad vairuodamos net nusilakuoja rankų nagus. Nors kalbama, kad moterys, priešingai nei vyrai, gali atlikti kelis darbus vienu metu, rizikuoti nederėtų.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje net 45 proc. respondentų prisipažino, kad vairuodami automobilį dažnai kalba mobiliuoju telefonu. Trečdalis jų teigė, kad mėgsta itin garsiai klausytis muzikos, tai ypač populiaru 18-25 m. jaunimo tarpe,  29 proc. dažnai aktyviai bendrauja su keleiviu, penktadalis – rūko. Rūkyti už vairo labiau linkę 26-55 m. mažesnių miestų ar rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai.

Pasak specialisto, nors dauguma prisipažino telefonu kalbantys už vairo, neretas mobilųjį įrenginį naudoja ir kitais tikslais: apie 16 proc. rašo trumpąsias žinutes, beveik 10 proc. naršo internete. Vairuotojai-interneto vartotojai dažniausiai tikrina savo elektroninį paštą arba naršo socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak G. Radavičiaus., šios problemos sprendimų – daug. Pirmiausia vairuotojui, kuriam labai svarbu neprarasti ryšio, teikiamos alternatyvos: laisvų rankų įranga, ausinės ar „Bluetooth“ įranga, neretai naujuose automobiliuose įmontuota gamykliškai. Na, o nepaklusniesiems skiriamos vis didesnės baudos. Naudojimasis mobiliuoju telefonu (be laisvų rankų įrangos) vairuotojui šiandien gali kainuoti 300 litų.