Dėl nekultūringo vairuotojų elgesio ne tik apsunkinamas eismo pralaidumas ir formuojasi visų taip nemėgstamos spūstys, bet ir išauga avarijų tikimybė. Dažniausiai išskiriami keli nekultūringo elgesio atvejai, kurių reikėtų vengti.

Automobiliais užkertamas kelias

Opi didmiesčių problema piko metu yra sankryžų blokavimas. Bandant ją spręsti, Vilniuje ir Kaune jau ne vienus metus judriausios sankryžos paženklintos specialiais geltonais koriais. Jų tikslas – išskirti važiuojamąją dalį, kurioje automobiliams draudžiama sustoti, kad nebūtų kliudomas eismas iš šono atvažiuojančioms kitoms transporto priemonėms.

Vairuotojai įspėti, kad šios pažymėtos sankryžos bus filmuojamos ir blokuotojų lauks baudos, tačiau tai, panašu, nepavyzdingų eismo dalyvių nesudrausmino. Dėl tokių sankryžų blokavimo yra apsunkinamas eismas ir formuojasi spūstys, nes užsidegus žaliam šviesoforo signalui kiti eismo dalyviai negali pajudėti.

Panaši tendencija būdinga ir pėsčiųjų perėjoms, dviračių takams ar šaligatviams. Vairuotojai neapdairiai stabteli tose vietose, kur eina ar važiuoja kiti eismo dalyviai. Tačiau svarbu suvokti, kad kelyje esame lygiaverčiai.

Svarbu suvokti, kad kelyje esame lygiaverčiai.

Suprasti akimirksniu

Vairuotojų kultūros stoka neretai išryškėja ir tada, kai reikia praleisti kitas transporto priemones. Šios situacijos itin dažnos greitėjimo bei lėtėjimo juostose, taip pat vykstant kelio darbams ar atsiradus kitoms kliūtims.

Greitėjimo bei lėtėjimo juostos problematiškos, nes jose nenurodyta pirmumo teisė, tad vairuotojams tenka remtis abipusiu supratimu bei geranoriškumu. Idealiu atveju eismas tokiose situacijose turėtų būti paremtas užtrauktuko principu, kai vairuotojai vienas po kito įsilieja į bendrą srautą iš skirtingų eismo juostų. Visgi ne visi eismo dalyviai linkę geranoriškai to laikytis.

Užleisti kitus vairuotojus svarbu ne tik dviejų eismo juostų susijungimo vietose, bet ir nereguliuojamose sankryžose, kai iš šalutinio kelio įsukti į pagrindinį dėl didelio automobilių srauto gali būti itin keblu ir netgi pavojinga.

Nepagarba signalizuojant

Apie vairuotojams būdingą eismo kultūros stoką liudija ir posūkių nerodymas, taip pat – nereikalingas garso signalo bei tolimųjų šviesų naudojimas.

Specialistai jau seniai sutaria, kad eismas yra socialinis reiškinys – čia vairuotojai privalo nuolat komunikuoti tarpusavyje. Efektyviai komunikacijai būtina laiku ir vietoje pranešti apie savo planuojamus atlikti manevrus. Jei to nėra – ne tik rodoma nepagarba kitiems eismo dalyviams, bet ir sukeliamos pavojingos situacijos.