Augantį elektrinių paspirtukų naudojimą puikiai iliustruoja ne tik ekspertų prognozės šią rinką pasaulyje augsiant dviženkliu procentu, bet ir JAV pavėžėjimo paslaugų kompanijos „Uber“ neseniai pasirašyta sutartis dėl elektrinių paspirtukų nuomos paslaugos pirkimo. Elektrinius paspirtukus vis dažniau galima išvysti ir Lietuvos miestų gatvėse.

„Ličio jonų baterija varomi elektriniai paspirtukai neteršia aplinkos ir sukelia kur kas mažiau triukšmo nei benziną, dyzelį ar dujas naudojančios transporto priemonės. Tokie paspirtukai taip pat reikalauja mažiau techninės priežiūros nei tradicinis automobilis ar motoroleris, nes neturi vidaus degimo variklio ir nereikia keisti alyvos. Tai reiškia, kad elektrinio paspirtuko naudotojui gerokai mažiau kainuoja išlaikyti šią aplinkai draugišką transporto priemonę, kurios didėjantį populiarumą pastaruoju metu stebime ir Lietuvoje“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA), Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.

Jei tradicinės transporto priemonės generuoja nemažai pavojingų atliekų (filtrų, amortizatorių, akumuliatorių, tepalų ir pan.), tai elektriniai paspirtukai turi vienintelę pavojingą sudedamąją dalį – ličio jonų bateriją.

„Elektriniai paspirtukai, kaip ir kai kurios kitos elektroninės įrangos atliekos, turi pavojingų elementų ir medžiagų. Dėl to ličio jonų baterijas turinčių paspirtukų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Tiek paspirtukai, tiek ličio jonų baterijos yra perdirbami, nors šių baterijų perdirbimo procesas yra kur kas sudėtingesnis nei įprastiniais vidaus varikliais varomų automobilių akumuliatorių. Lietuvoje turime visą infrastruktūrą ir šioms atliekoms sutvarkyti“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien per 2018 metų pirmąjį pusmetį į šalį buvo importuota virš 8 tūkst. su elektriniu varomuoju varikliu dviračių priemonių (paspirtukų, riedžių ir kt.) ir motociklų, mopedų – 2 kartus daugiau nei per tą patį 2017-ųjų laikotarpį, o jų vertė siekė atitinkamai 1,4 mln. eurų ir 0,6 mln. eurų.

Duomenų, kiek šalyje parduodama tik elektrinių paspirtukų nėra, į šią statistiką neįtraukti ličio jonų baterija varomi dviračiai, triračiai ir keturračiai, kurių populiarumas taip pat didėja.

Elektroninės įrangos atliekos, patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu). Dauguma atliekų tinka perdirbimui, o iš jų gaunamos žaliavos panaudojamos kitų gaminių gamyboje ir tokiu būdu taupomi gamtos ištekliai. Gyventojai daugiau informacijos, kur priduoti neveikiančius elektroninės įrangos prietaisus, gali rasti www.atliekos.lt.