Gauti vairuotojo pažymėjimą siekiantys jaunuoliai egzaminams rengiasi atmestinai

Prognozės, jog pirmą 2008-ųjų pusmetį vairavimo mokykloms teks dirbti apgulties sąlygomis, išsipildė su kaupu. Į jas plūstelėjo rekordinis srautas siekiančių gauti nuolatos, o ne dvejus metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą, studijuoti Kelių eismo taisykles ir automobilio valdymo paslaptis jaunų žmonių. Didžiuosiuose šalies miestuose norintys mokytis pavasarį netgi turėjo 2–4 savaites laukti, kol vairavimo mokykloje atsiras laisva vieta.
Deja, kitaip nei kitose gyvenimo srityse, didesnė konkurencija čia nereiškia nei geresnės kokybės, nei mažesnės kainos.

Atsakomybės deficitas

Statistika rodo, kad per pirmą šių metų pusmetį valstybės įmonės "Regitra" egzaminų centruose vairavimo praktikos egzaminą išlaikė ir įgijo teisę vairuoti lengvąjį automobilį 40 382 žmonės. Tai net 37 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (29 459). Daugiau žmonių gavo ir teisę vairuoti motociklą. A kategorijų vairavimo praktikos egzaminą šiemet iki liepos 1-osios išlaikė 1503 asmenys (pernai – 1121).
Iš viso per pirmą šių metų pusmetį "Regitros" egzaminų centruose buvo išlaikyta 48,4 tūkst. vairavimo praktikos egzaminų (tuo pačiu metu pernai – 35,8 tūkst.). 26,3 tūkst. jų išlaikė vyrai (4,7 tūkst., arba 22 proc., daugiau nei tuo pačiu metu pernai), 22,1 tūkst. – moterys (atitinkamai 7,9 tūkst., arba 55,5 proc., daugiau nei pernai).
"Regitros" egzaminų metodikos skyriaus vyresnysis specialistas Algimantas Tarabilda komentuodamas šiuos duomenis pabrėžė, kad vairuotojo pažymėjimo siekiančių asmenų antplūdis apnuogino keletą problemų.
"Pernai iš pirmo karto B kategorijos vairavimo praktikos egzaminą išlaikė 42,7 proc., o šiais metais tuo pačiu laikotarpiu – 40,2 proc. asmenų. Bendrai visų kategorijų automobilių vairavimo praktikos egzamino išlaikymo pirmuoju bandymu nuošimčiai atitinkamai sumažėjo nuo 45,6 iki 42,7. Kadangi reikalavimai būsimiems vairuotojams nesikeičia nuo 2000-ųjų pavasario, o sėkmingai šį egzaminą kasmet įveikia vis mažiau žmonių, ko gero, galima kalbėti apie atsakomybės deficitą ir prastėjantį pasirengimą", – atkreipė dėmesį A.Tarabilda.

Daugiau broko

Atmestinį požiūrį į tokį svarbų dalyką kaip mokymasis vairuoti automobilį rodo ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos paskelbti patikrinimo duomenys.
Inspekcijos pareigūnai per pirmą 2008-ųjų pusmetį patikrino 85 vairavimo mokyklas ir 244 praktiškai mokyti vairuoti skirtas transporto priemones.
Ataskaitoje rašoma, kad daugelyje vairavimo mokyklų kursų baigimo liudijimai išduodami nebaigus viso mokymo arba išduodami mokiniams, kurių galutiniai rezultatai nėra įvertinti teigiamai. Kai kuriose vairavimo mokyklose per dieną mokiniai teorijos mokomi ilgiau nei leidžiama (vietoj keturių valandų mokoma penkias ar daugiau), netinkamai pildomi mokymo apskaitos dokumentai.
Tikrinant praktinio vairavimo mokymą nustatyta, kad vairuoti mokoma neturinčiais galiojančios techninės apžiūros arba specialiai mokyti vairuoti nepritaikytais ir atitinkamai neįregistruotais, nepaženklintais automobiliais. Taip pat per dieną mokoma ilgiau nei leidžiama (vietoj dviejų valandų per dieną mokoma keturias). Inspekcijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad kai kurie instruktoriai nepildo praktinio vairavimo lapų arba moko mokinius, neturinčius medicininės pažymos, liudijančios, kad asmuo gali vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

Vardinės atsakomybės link

"Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, kalbėdamas apie rengiant vairuotojus iškylančias bėdas, teigė, jog ieškant optimalaus modelio nemažai diskutuota dėl šiuo metu nurodomo privalomo vairavimo pratybų minimumo – 20 valandų.
"Kai kuriose Vakarų šalyse apskritai nenurodoma, kiek valandų reikėtų mokytis vairuoti. Į egzaminą einama tik tuomet, kai instruktorius patvirtina, jog įgūdžių pakanka. Kadangi žmonių gebėjimai ir poreikiai nevienodi, taip "palaiminamas" kiekvienas individualiai. Lietuvoje paplitusi nuomonė, kad per tas 20 valandų instruktorius privalo išmokyti vairuoti. Dar blogiau, jei baigęs 20 valandų kursus jaunuolis įtiki pakankamai gerai mokąs valdyti automobilį", – samprotavo S.Šuminas.
Pašnekovas pripažino, kad tai, kaip mokinys pasirengia vairavimo egzaminui, nemažai priklauso nuo instruktoriaus profesionalumo. Kadangi specialiame mokymo lape instruktorius pasirašo įvertindamas kiekvieną savo mokinį, svarstoma galimybė viešai skelbti, kurio pedagogo auklėtiniai valstybinius vairavimo praktikos egzaminus laiko geriausiai.
"Kol kas skelbiami tik duomenys, kurių vairavimo mokyklų kokia mokinių dalis egzaminus išlaiko iš pirmo karto. Mūsų manymu, tai būtų naudinga tiek vairavimo mokyklų vadovams, tiek norintiems pradėti mokytis vairuoti žmonėms", – tikino S.Šuminas.

Trijų bandymų politika

Šių metų rugpjūčio 11-ąją įsigaliojo dar viena nauja nuostata, susijusi su vairuotojų pirminiu mokymu. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nustatė, kad tris kartus egzamino neišlaikęs asmuo privalės vairavimo mokykloje kartoti kursą. Ši tvarka taip pat galioja asmenims, kurie teorijos egzaminą laiko pasirengę savarankiškai.
Tris kartus teorijos arba praktikos egzamino "Regitroje" neišlaikę mokiniai privalės vairavimo mokykloje kartoti teorijos arba praktikos kursą, kurio apimtis turi būti ne mažesnė nei pusė privalomų valandų skaičiaus. Jį baigę mokiniai turės pateikti "Regitrai" vairavimo mokyklos išduotą liudijimą, patvirtinantį, kad baigti pakartotiniai kursai. Ši tvarka netaikoma tik mopedų vairuotojams.
Kartoti teorijos ir (arba) praktinio vairavimo kursus mokiniai gali bet kurioje vairavimo mokykloje, kuriai suteikta teisė vykdyti tos kategorijos transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą.
S.Šuminas atkreipė dėmesį, kad savarankiškai rengtis A1 ir B2 kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti nuo šiol bus galima tik turint vidurinį išsilavinimą. Tai reiškia, kad 18 metų nesulaukę jaunuoliai turės lankyti vairavimo mokyklą.

Mokyklų lygis skiriasi

"Regitra" paskelbė, kad daugiau kaip 200 šalies vairavimo mokyklų (iš viso jų yra beveik 350) per šių metų pirmą pusmetį B kategorijos vairavimo praktikos egzaminui parengė per 50 kandidatų į vairuotojus.
Paaiškėjo, kad kai kuriais net iki keturių kartų skiriasi rezultatai, kaip skirtingų vairavimo mokyklų auklėtiniams sekėsi įveikti egzaminų barjerą. Geriausias rezultatas – 62,6 proc. iš pirmo karto egzaminus išlaikiusių mokinių – priklauso Marijampolėje veikiančiai bendrovei "Vairuva". Prasčiausias – 14 proc. – Šilutės žemės ūkio mokyklai.
Vairavimo mokyklų asociacijos prezidentas Kęstutis Vaiciekiūtis pripažino, kad vairavimo mokyklos, kurių parengti asmenys egzaminus "Regitroje" iš pirmo karto išlaiko du ar net tris kartus rečiau nei bendras vidurkis, turėtų labai rimtai susirūpinti dėl savo instruktorių kvalifikacijos.
"Kita vertus, normalu, kad bendras iš pirmo karto egzaminus išlaikančių asmenų skaičius šiek tiek sumažėjo. Pirmą pusmetį įsigyti nuolatinį vairuotojo pažymėjimą siekė itin daug žmonių. Daliai jų, ko gero, pritrūko laiko tinkamai pasirengti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad teorijos egzaminą sėkmingai išlaikė toks pat procentas žmonių, kaip ir ankstesniais metais. Nors oficialiai praktinio vairavimo įgūdžių tikrinimo algoritmas nesikeitė, manau, kad "Regitros" egzaminuotojai vairavimo mokyklų absolventus vertina nevienodai griežtai. Keletą metų kalbama, kad reikėtų filmuoti egzaminą, tačiau lig šiol tai nedaroma, todėl subjektyvumo veiksnys yra", – samprotavo K.Vaiciekiūtis.