Tyrimas atskleidžia nemalonią tiesą

Tarptautinės audito, verslo ir mokesčių konsultacijų bendrovės KPMG sudarytas Net Zero Readiness Index (NZRI), kuriame lyginama 32 valstybių pasiekta pažanga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, atskleidžia neraminantį faktą – dauguma valstybių vis dar nėra nustačiusios konkrečios datos, iki kurios ketina uždrausti automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimus.

Taip pat, kaip pastebi „KPMG Baltics“ direktorius Rokas Kasperavičius, nemažai šalių vis dar susiduria su politiniu bei ekonominiu spaudimu dėl tokio sprendimo galimų pasekmių suinteresuotoms šalims.

„Kad iki 2050 metų valstybės įgyvendintų savo įsipareigojimus dėl klimato kaitos, joms teks anksčiau ar vėliau nutraukti, ar bent apriboti, vidaus degimo variklių naudojimą automobiliuose, tačiau net 18 iš 32 indekse apžvelgtų šalių dar nėra tam įvardijusios tikslios datos. Tyrimo duomenys taip pat atskleidžia, kad didelė dalis valstybių šiuo metu dar neturi gerai išvystytos viešojo transporto infrastuktūros, o elektrinės transporto priemonės nėra pakankamai naudojamos dėl menkai vystomos įkrovimo stotelių infrastruktūros bei valstybės paskatų trūkumo“, – transporto sektoriaus iššūkius vardija „KPMG Baltics“ vadovas.

„KPMG Baltics“ direktorius Rokas Kasperavičius / Įmonės nuotr.

Vis dėlto, tokios tendencijos ryškėja ne visose valstybėse. Pasak R. Kasperavičiaus, NZRI viršūnėje esančioje Norvegijoje ne tik teikiamas prioritetas valstybinėms programoms, kuriomis gyventojai skatinami persėsti į elektra varomas transporto priemones, bet ir daug investuojama į viešojo transporto infrastruktūros gerinimą: „Iš Norvegijos pavyzdžio galime pasimokyti išties nemažai – siekiant paskatinti elektromobilių įsigijimą, šalyje buvo taikomos mokesčių, automobilių statymo ir rinkliavų lengvatos, taip pat anksti pradėta finansuoti savivaldybių elektromobilių įkrovimo infrastruktūra.“

Lietuvoje – trūksta aiškios vizijos

Ekspertai pastebi, jog, kaip ir KPMG indekse nurodytose šalyse, Lietuvos transporto sektorius susiduria su panašiais iššūkiais. Anot Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovės Rugilės Andziukevičiūtės-Buzės, Lietuva nacionaliniu lygiu vis dar neturi konkretaus plano, kaip spręsti taršos problemas transporto sektoriuje. Vadovės teigimu, per artimiausius penkerius metus tikėtis perėjimo prie elektromobilių – sudėtinga, nes tam šiuo metu nėra užtikrinta reikalinga infrastruktūra.

Pastaruoju metu daug girdime apie pokyčius viešajame sektoriuje, tačiau ne mažiau svarbu kalbėti ir apie gyventojų bei komercinio transporto perėjimą prie mažiau aplinką teršiančių priemonių.

„Pastaruoju metu daug girdime apie pokyčius viešajame sektoriuje, tačiau ne mažiau svarbu kalbėti ir apie gyventojų bei komercinio transporto perėjimą prie mažiau aplinką teršiančių priemonių. Apskritai, jei norime paskatinti greitesnį perėjimą prie elektromobilių, reikia konkrečių valdžios sprendimų dėl infrastruktūros ir šiuo atveju nepakaks vos keleto naujų stotelių, turėtume kalbėti apie viso tinklo plėtrą, kad būtų prieinami elektros galios pajėgumai. Taip pat reikia aiškios vizijos dėl vandeniliu varomo komercinio transporto skatinimo“, – sako R. Andziukevičiūtė-Buzė ir priduria, kad aiški Lietuvos pozicija, kokią infrastruktūrą reikia vystyti ir kokiais terminais, padėtų sparčiau siekti apčiuopiamos pažangos.

Pasak R. Andziukevičiūtės-Buzės, viešajam sektoriui taip pat stinga sprendimų įvairovės, nes šiuo metu daugiausiai kalbama apie elektra varomo viešojo transporto priemonių įsigijimą, kai kita alternatyva galėtų būti jų nuoma: „Tokia privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė iškart pasiūlytų visapusišką sprendimą, kai, pavyzdžiui, nuomojant autobusus, kartu būtų įsipareigojama užtikrinti įkrovimo stotelių prieinamumą, techninę transporto priemonių priežiūrą ir kitas būtinas paslaugas. Taigi, reikia lankstaus požiūrio į tai, ką rinka šiuo metu gali pasiūlyti.“

Taršos mažinimui – dalijimasis automobiliais ir kelionės pėsčiomis

Apžvelgdamas pasaulines tendencijas, R. Kasperavičius atkreipia dėmesį, kad valstybės, kurios gali pasigirti geresniais rezultatais mažinant taršą, įvairias tvaresnio transporto alternatyvas skatinančias iniciatyvas ėmėsi įgyvendinti anksčiau. Pavyzdžiui, Kinija, kuri bendrame indekse užima ketvirtą vietą, o pagal automobilių dalijimosi rodiklius – pirmąją, lengvatas pradėjo taikyti dar 2017 metais ir jų dėka ilgainiui išaugino didžiules automobilių dalijimosi bendroves.

Ekspertai taip pat akcentuoja švaresnę aplinką užtikrinti padedančių sprendimų, tokių kaip skatinimo gyventojus aktyviau naudotis dviračiais ar vaikščioti pėsčiomis, svarbą ir pateikia Danijos pavyzdį. Kopenhaga turi puikiai išvystytą dviračių takų tinklą – jie fiziškai atskirti nuo kelių, o sankryžos suprojektuotos siekiant užtikrinti kuo didesnį dviratininkų saugumą. Dėl šių ir kitų priemonių 2018 metais kone trečdalis (28 proc.) Kopenhagos gyventojų kelionėms mieste rinkosi dviračius, o į darbą ar studijas taip keliaujančių skaičius išaugo iki 49 proc.

R. Kasperavičius, visgi, pastebi, jog daugeliui miestų šioje srityje kyla iššūkių, tarp kurių – šaligatvių trūkumas ir gyventojų, kurie apskritai yra labiau pratę važiuoti automobiliais, nenoras pereiti prie vaikščiojimo ar viešojo transporto.

„Tokią infrastruktūrą diegti gali būti sunku ir dėl vietos žmonių nenoro atimti kelio erdvės iš automobilių ir skirti ją dviračiams, o tai reiškia, kad valdžios atstovams teks paplušėti siekiant įtikinti žmones būsima nauda. Apskritai, protingo kelių panaudojimo klausimas bus esminis ateities mišraus transporto sistemai, siekiant sumažinti anglies dioksido poveikį“, – apibendrina R. Kasperavičius.