Pavojai slypi visur
Bendra avarijų ir aukų statistika rodo mažėjimo tendencijas, tačiau per penkerius metus traukinių susidūrimų skaičius išaugo daugiau nei 50 proc.
„Traukiniai vis dar yra viena iš saugiausių transporto priemonių pasaulyje, tačiau šie įvykiai primena, kad pavojai slypi visur. Vairuojant automobilį ar keliaujant pėsčiomis ypač svarbu laikytis eismo taisyklių traukinių pervažose. Būtent čia ir kyla didžiausia rizika, nes net ir trumpa abejonės akimirka gali turėti labai skaudžių pasekmių“, – sakė draudimo bendrovės BTA žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Naujausia „Eurostat“ statistika patvirtino, kad per pandemiją išaugo keleivinių ir krovininių traukinių srautai, tuo pačiu padidėjo ir incidentų kiekis, o didžiausi fiksuojami tokiose šalyse kaip Vokietija ar Lenkija, kur eismas intensyviausias.
Užpernai ES buvo užregistruota daugiau nei 1,5 tūkst. sunkių geležinkelių avarijų, per kurias žuvo 750 žmonių. Didžiausią dalį sudarė avarijos, susijusios su judančiais geležinkelių riedmenimis, taip pat incidentai pervažose – tokios nelaimės sudarė daugiau nei tris ketvirtadalius visų avarijų.
Techninių įvykių, tokių kaip nuriedėjimas nuo bėgių, kasmet mažėja ir jie sudaro nedidelę statistikos dalį.
Lietuva – ne išimtis
Preliminariais duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užfiksuoti 6 eismo įvykiai geležinkelyje, kai traukiniai susidūrė su transporto priemonėmis arba pėsčiaisiais. Žuvo 6 žmonės.
Daugiausia nelaimių įvyksta dėl pėsčiųjų ar vairuotojų neatsargumo kertant bėgius neleistinose vietose ir pervažose.
Kasmet Lietuvoje vidutiniškai užfiksuojama apie 2 tūkst. važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimų.
„Siekiant užtikrinti didesnį saugumą geležinkelių aplinkoje, Susisiekimo ministerija kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ir kitomis institucijomis parengė ir jau praktiškai įgyvendina veiksmų planą, kuriame – organizacinės, šviečiamosios ir fizinės pagalbinės apsaugos priemonės“, – sakė LTSA geležinkelių transporto skyriaus vedėjas Evaldas Šmaukšta.
Pernai geležinkelio avarijos Lietuvoje nusinešė 6 žmonių gyvybes.
Žmogiškasis faktorius
Tiek ES, tiek nacionalinių institucijų duomenys rodo, kad reikšmingą dalį geležinkelių avarijų lemia ne techniniai gedimai, o žmogiškasis faktorius.
Dažniausios nelaimių priežastys – raudono signalo ignoravimas, bandymas kirsti pervažą leidžiantis užtvarams ar neleistinas vaikščiojimas geležinkelio bėgiais.
Panašūs atvejai pasitaiko ir BTA praktikoje. Neseniai Prancūzijos šiaurėje regioninis greitasis traukinys geležinkelio pervažoje susidūrė su ant bėgių stabtelėjusiu sunkvežimiu.
Incidentą sukėlęs sunkvežimio vairuotojas – lietuvis, kuris aiškino pastebėjęs, kad baigiasi degalai, ir dėl to buvęs priverstas koreguoti planuotą maršrutą ir pasukti į degalinę. Dėl pakitusio maršruto sunkvežimiui teko kirsti geležinkelio pervažą, tačiau kelias už pervažos dėl remonto darbų buvo uždarytas. Tai rodė kelio ženklai, įrengti net trijose vietose iki pervažos.
Anot vairuotojo, jam nebuvo aišku, kad už pervažos kelias bus visiškai nepravažiuojamas – pervažoje nedegė ją kirsti draudžiantys šviesoforai, o kliūtį jis pastebėjo tik jau būdamas ant bėgių, kai kelią blokavo supilta smėlio krūva. Bandydamas manevruoti atgal, vairuotojas nebespėjo pasišalinti – tuo metu atvažiavo traukinys, nors šiame ruože eismo intensyvumas paprastai yra itin mažas.
Traukinys važiavo be keleivių – jame buvo trys darbuotojai, kurie nenukentėjo, tačiau sunkvežimio vairuotojas buvo išgabentas į ligoninę. Padaryta žala buvo reikšminga: apgadinti bėgiai, traukinys ir signalizacijos sistemos, o nuostoliai jau dabar siekia apie 1,5 mln. eurų. Dėl avarijos taip pat buvo sutrikęs geležinkelio eismas tarp Kalė ir Diunkerko.
Svarbiausia – saugumas
Pasak K. E. Karpovos, laikantis elementarių saugaus eismo taisyklių, galima būtų išvengti nelaimių.
„Nėra tokio skubėjimo, kuris pateisintų riziką gyvybei. Pervaža nėra vieta improvizacijai – sprendimai turi būti atsakingi. Kiekvienas sustojimas prieš signalą yra paprastas, bet gyvybiškai svarbus veiksmas“, – pabrėžė specialistė ir pridūrė, kad susidūrimai geležinkelio pervažose draudimo sektoriuje priskiriami prie sudėtingiausių žalų – jų administravimas gali trukti kelerius metus, o finansinės pasekmės dažniausiai siekia milijonus eurų.
LTSA pabrėžia, kad saugus elgesys geležinkelio pervažose prasideda ne nuo reakcijos į pavojų, o elementarios disciplinos. Pervaža nėra įprastas kelio ruožas – čia būtina ne tik laikytis kelio ženklų ar signalų, bet ir įsitikinti, kad už bėgių yra pakankamai vietos saugiai sustoti ir išvažiuoti.
Kasmet Lietuvoje vidutiniškai užfiksuojama apie 2 tūkst. važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimų.
„Artėjant prie geležinkelio pervažos svarbiausia laikytis esminės taisyklės: sustok, apsidairyk ir įsiklausyk. Jei yra STOP ženklas – privaloma sustoti, jei mirksi raudonas signalas, pasigirsta garsinis signalas ar leidžiasi užtvaras – pervažą kirsti griežtai draudžiama. Baltas mirksintis signalas reiškia, kad traukinys neartėja ir pervažą kirsti leidžiama, tačiau tik įsitikinus, kad saugu. Taip pat sustojus būtina įsitikinti, kad už bėgių yra vietos automobiliui ir, esant kritinei situacijai, niekas netrukdys saugiai išvažiuoti. O jei transporto priemonė sustoja ant bėgių dėl netikėtų techninių priežasčių, reikia nedelsiant išlaipinti keleivius ir signalizuoti traukinio mašinistui, pasitraukus saugiu atstumu nuo bėgių“, – įspėjo E. Šmaukšta.
Didžiausios XXI a. traukinių avarijos Europoje
1. 2026 m. sausio 18 d. netoli Adamuzo, Ispanijoje, du greitieji traukiniai – privatus ir valstybinės bendrovės – susidūrė ir nulėkė nuo bėgių, kai vienas iš traukinių išvažiavo į priešingą kelio pusę. Tai sukėlė didžiulį susidūrimą ir didžiausią geležinkelio katastrofą Ispanijoje nuo 2013 m., per kurią žuvo maždaug 45–46 žmonės ir apie 290 buvo sužeista. Oficialus tyrimas pateikė hipotezę, kad bėgiai galėjo būti įtrūkę jau prieš nelaimę. Nacionalinė vyriausybė paskelbė 3 dienų gedulą.
2. 2023 m. vasario 28 d. centrinėje Graikijoje, prie Tempi slėnio, įvyko susidūrimas tarp IC keleivinio traukinio ir krovininio traukinio. Dėl žmogiškosios klaidos ir sistemos trūkumų žuvo 57 žmonės. Daugelis keleivių buvo sunkiai sužeisti dėl vagonuose kilusio gaisro ir sprogimo. Po avarijos graikų prokuratūra sulaikė stoties vadovą Larisoje dėl neįjungto raudono signalo.
3. 2013 m. liepos 24 d. greitasis traukinys iš Madrido į Ferrolį nuskriejo nuo bėgių ties Angrois posūkiu ir smarkiai nukrypo nuo trasos, kai važiavo daugiau nei dvigubai viršydamas leistiną greitį. Žuvo 78–79 žmonės, daugiau nei 140 buvo sužeista, o vairuotojas vėliau buvo teisiamas dėl profesinio neatsargumo (kaltinimas žmogžudyste).
4. 2006 m. sausio 23 d. traukinys nuvažiavo nuo bėgių prie Moracos upės ir nukrito į tarpeklį netoli Podgoricos, Juodkalnijoje. Avarija nusinešė 45 aukas, dar 184 asmenys buvo sužeisti. Avarijos priežastys buvo siejamos su techninėmis problemomis ir gedimais stabdžių sistemoje.
5. 2009 m. birželio 29 d. Viareggio stotyje krovininis traukinys su propano dujomis (LPG) nulėkė nuo bėgių ir sukėlė sprogimą bei gaisrą, kuris sunaikino dalį stoties rajono. Per katastrofą žuvo 32 žmonės, daugiausia vietiniai gyventojai, 26 buvo sužeisti. Vėliau Italijos teismai skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes keliems geležinkelio vadovams ir tarptautinių įmonių vadovams dėl infrastruktūros ir saugos kontrolės trūkumų.
6. 2010 m. vasario 15 d. netoli Briuselio du traukiniai susidūrė rytinio piko metu, kai vienas pravažiavo raudoną signalą ir įsirėžė į kitą traukinį. Žuvo 19 žmonių ir šimtai buvo sužeista. Nelaimė paskatino intensyvias diskusijas dėl e. signalizacijos sistemų ir saugumo standarto trūkumų Belgijos geležinkeliuose.
7. 2016 m. Pietų Italijoje du regioniniai traukiniai susidūrė dėl komunikacijos klaidos tarp stočių, nusinešdami 31 gyvybę ir sužalodami daugelį keleivių. Tyrimai nustatė tinkamo bendravimo ir saugos mechanizmų trūkumą ir paskatino vietos saugos procedūrų peržiūrą.
8. 2006 m. liepos 3 d. Valensijos metro traukinys posūkyje važiavo gerokai viršydamas greitį ir nulėkė nuo bėgių, pražudydamas 43 žmones ir sužeisdamas daugiau nei 40 keleivių ir darbuotojų. Vėliau tyrimai atskleidė, kad žuvęs traukinio mašinistas turėjo sveikatos problemų (epilepsiją). Dėl aplaidumo buvo kritikuojama geležinkelio personalo saugumo kontrolė.
9. 2001 m. kovo 27 d. Pecrot miestelyje du traukiniai susidūrė dėl netinkamo signalo ir žmogiškosios klaidos. Žuvo 8 žmonės ir dar 12 buvo sužeista. Teismas nustatė, kad prie nelaimės prisidėjo signalizacijos sistemos trūkumai ir kalbos barjerai tarp stočių darbuotojų. Šis įvykis paskatino Belgijos geležinkelių saugumo sistemų peržiūrą.
10. 2025 m. Lisabonoje nuo bėgių nuvirto tramvajaus tipo transporto priemonė. Žuvo 16 žmonių, buvo daug sužeista. Nors tramvajus – ne tradicinis keleivinis traukinys, ši avarija buvo viena didžiausių geležinkelio tipo nelaimių Portugalijoje ir sukėlė aštrią diskusiją dėl tramvajų saugos standartų.
Naujausi komentarai