Ginčytini eismo įvykiai: kaip neprisiimti svetimos kaltės?

Kelio ženklai – ne rodiklis

Po eismo įvykio tarp dviejų vairuotojų dažnai įsiplieskia psichologinė kova, po kurios kaltas lieka nebūtinai tikrasis inicidento kaltininkas. Karštligiškai priimtų sprendimų keitimo kaina vėliau gali būti labai didelė.

Klaidinančios situacijos dažniausiai registruojamos automobilių aikštelėse šalia prekybos centrų, nes dalyje šių vietų važiavimo tvarka organizuojama remiantis ne kelio ženklais, o horizontaliuoju ženklinimu.

„Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į iš trikampių sudarytą liniją, kuri reiškia, kad vairuotojas privalo suteikti kelią kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Jei aikštelėje ženklinimo nėra, įprastai reikėtų vadovautis dešinės rankos taisykle“, – aiškino draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.

Situacija: ginčai dėl eismo įvykių siauruose daugiabučių kiemuose – kasdienybė. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Universali taisyklė klaidina

Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose aikštelės prie prekybos centrų dažnai įrengtos ir prijungtos prie šalia esančios gatvės.

Jei turite pagrįstų abejonių, tačiau pasirašote, kad esate atsakingas už eismo įvykį, vėliau šį sprendimą gali būti sunku pakeisti.

„Dėl šios priežasties vairuotojai klaidingai interpretuoja, kad gatvės ir aikštelės susikirtime turi būti taikoma dešinės rankos taisyklė. Tačiau ta vieta yra išvažiavimo kelias iš šalia esančios teritorijos, todėl gatve važiuojančias transporto priemones privaloma praleisti visais atvejais“, – dėstė specialistas.

Pasitaiko sudėtingų avarijų, kai ginčas kyla dėl eismą draudžiančio šviesoforo signalo.

„Jei sankryža nefilmuojama ir nėra liudininkų, be jų ir nufilmuotos medžiagos nėra galimybės nustatyti, kuris vairuotojas kaltas. Tuomet turime remtis eismo įvykio vietoje užpildyta ir vairuotojų pasirašyta deklaracija“, – pabrėžė A. Gučius.

KET – lyg abėcėlė

Pasak pašnekovo, deklaracijos svarba itin didelė ir eismo įvykiuose, kuriuose susiduria lenkiantis ir lenkiamas automobiliai.

„Vietose, kuriose lenkti leidžiama, būtinas posūkio signalas. Negalima lenkti, jei priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas rodo posūkio signalą ir ruošiasi sukti į kairę, o į kairę sukantis automobilis negali to daryti, jeigu iš galo važiuojančios transporto priemonės vairuotojas rodo kairiojo posūkio signalą ir planuoja lenkimo manevrą“, – aiškino A. Gučius.

Pirmenybė: prekybos centrų aikštelėse patartina vadovautis ne tik kelio ženklais, bet ir ženklinimu ant kelio dangos. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tokiose situacijoje, pasak draudiko, galima remtis tik pačių vairuotojų užfiksuotomis aplinkybėmis ir prisiimta kalte. Sprendimą, A. Gučiaus teigimu, kartais palengvina Kelių eismo taisyklėse (KET) apibrėžtos aplinkybės, kurioms susiklosčius, yra draudžiama lenkti.

„Kaltu dėl eismo nelaimės, esant tokiai situacijai, bus pripažintas tas vairuotojas, kuris nepaisė KET ir ketino lenkti. Tačiau pildydami deklaracijas vairuotojai dažnai pamiršta taisykles, todėl labai svarbu kiekvienam vairuojančiam asmeniui periodiškai pasikartoti KET“, – kalbėjo jis.

Galima abipusė kaltė

Pašnekovas atkreipė dėmesį į vėliausioje KET redakcijoje priimtą pakeitimą, susijusį su lėtėjimo ir greitėjimo juostų naudojimu.

„Anksčiau naudojimasis šiomis juostomis nebuvo aiškiai reglamentuotas, todėl nebuvo ir objektyvaus tokių situacijų vertinimo. Dabar jos jau aprašytos ir vairuotojams reikėtų su šia informacija susipažinti ir ją detaliai išanalizuoti“, – tvirtino A. Gučius.

Negalima lenkti, jei priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas rodo posūkio signalą ir ruošiasi sukti į kairę.

Pasak draudiko, praktika rodo, kad eismo dalyviai dažnai neteisingai interpretuoja susidūrimus, kai lenkiama. Jo teigimu, svarbu žinoti KET reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamos dalies krašto, jei kelias tuščias.

„Kai du vairuotojai tiesiog nepasidalija kelio, tokios situacijos gali būti vertinamos kaip abipusė kaltė ir abu vairuotojai laikomi vienodai atsakingais už eismo įvykį. Tačiau kartais eismo nelaimė įvyksta tik dėl vieno vairuotojo kaltės. Todėl itin svarbu teisingai įvertinti, kuris vairuotojas pažeidė KET. Tokių situacijų dažniausiai įvyksta siaurose miestų gatvėse ir daugiabučių kiemų aikštelėse“, – pasakojo A. Gučius.

Visi duomenys vertingi

Įvykus eismo nelaimei, ekspertas pataria visada nufotografuoti įvykio vietą, jei yra – ratų važiavimo ir stabdymo pėdsakus.

„Kuo tiksliau užfiksuokite tikslią automobilių padėtį, jeigu yra galimybė, matuokite atstumus. Jeigu yra liudininkų, jų kontaktus svarbu užfiksuoti ne tik sau, bet ir eismo įvykio deklaracijoje“, – tvirtino jis.

Dažnai tenka spręsti problemas, kai vairuotojai, pasirašę deklaracijoje kaip atsakingi už eismo įvykį, vėliau, pasigilinę į situaciją, bando sprendimą keisti, deja, ne visais atvejais tai pavyksta. Anot A. Gučiaus, jei situacija tinkamai užfiksuota ir svarbių įvykio veiksnių nėra (pavyzdžiui, šviesoforo, automobilio posūkio signalas ar automobilio greitis), ją išsiaiškinti visada lengviau.

„Eismo įvykio vietoje visada objektyviai įvertinkite, ar pažeidėte KET, nepasiduokite spaudimui ar grasinimams, įdėmiai apžiūrėkite kelio ženklus ir ženklinimą. Jei turite pagrįstų abejonių, tačiau pasirašote, kad esate atsakingas už eismo įvykį, vėliau šį sprendimą gali būti sunku pakeisti“, – patarė specialistas.