Kelyje – du matuokliai

"Naujas skaičiavimo būdas pritaikomas matuojant vidutinį greitį konkrečiame kelio ruože, naudojant du tam tikru žinomu atstumu vienas nuo kito esančius matuoklius su transporto priemonės identifikavimo techninėmis priemonėmis", – teigė vienas patentuoto išradimo bendraautorių KTU EEF profesorius Darius Andriukaitis.

Šis greičio matavimo metodas – dalis su UAB "Altas IT" vykdyto projekto. Buvo sukurtas daugiafunkcis transporto eismo stebėjimo ir kontrolės įrenginys, pristatyta nauja išmanioji kontrolės ir monitoringo sistema.

Ji skirta eismo stebėsenai, transporto priemonių klasifikacijai, greičiui matuoti ir transporto priemonės pagal valstybinius numerius identifikacijai bet kuriuo paros metu, esant bet kokioms oro sąlygoms.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, apie 40 proc. eismo įvykių, kuriuose žūsta ar sužeidžiami žmonės, kyla dėl nesaugaus greičio.

Valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu įrengti tiek vidutinio greičio kontrolės ruožai, tiek momentiniai greičio matuokliai. Nuo metų pradžios šalies keliuose veikia 70 momentinių greičio matuoklių ir 50 vidutinio greičio matavimo sistemų (25 ruožuose).

Lietuvos kelių policijos duomenimis, apie 40 proc. eismo įvykių, kuriuose žūsta ar sužeidžiami žmonės, kyla dėl nesaugaus greičio.

Skaičiuoja sparčiau

KTU mokslininkų išradimas leidžia apskaičiuoti antžeminių transporto priemonių judėjimo greitį naudojant AMR jutiklius.

Kelio dangoje ar kitoje vietoje arti važiuojančių transporto priemonių dedami ne mažiau kaip du AMR jutikliai (tam tikru atstumu vienas nuo kito, pavyzdžiui, 20–30 cm), kurie matuoja Žemės magnetinio lauko pokyčius laike transporto priemonei judant virš ar šalia AMR jutiklių.

"Įvertinus laiko skirtumą tarp AMR jutikliais išmatuotų magnetinio lauko priklausomybių kitimo laike, nustatomas transporto priemonės judėjimo greitis. Apskaičiuojant vidutinį greitį nuo 50 iki 1 000 kartų sumažinamos skaičiavimų apimtys", – tikino D.Andriukaitis.

Siekiant efektyvesnės eismo srautų kontrolės, itin svarbu greitai išmatuoti transporto priemonių greitį, taip pat reikalingas spartus duomenų apdorojimas ir jų perdavimas neprarandant informacijos kokybės.

"Toks metodas ne tik sutrumpina skaičiavimo laiką, bet ir leidžia efektyviau panaudoti greičio matuoklio naudojamą energiją", – sakė KTU EEF profesorius.

Parametrų – daugiau

Jeigu transporto priemonių greitis matuojamas norint tuo pat metu identifikuoti pažeidėjus, reikalingas efektyvus šios procedūros būdas.

Naudojant KTU mokslininkų išradimą, galima pasitelkti įprastą identifikavimo būdą, kai vaizdo kameromis užfiksuojamas transporto priemonės registracijos numeris.

"Vaizdo fiksavimo kamera statoma tokiu atstumu nuo greičio matuoklių, kad greičio matavimo įtaisas spėtų apdoroti duomenis, skirtus transporto priemonės greičiui nustatyti, signalui perduoti, kad vaizdo fiksavimo kamera pasirengtų fiksuoti ir užfiksuotų transporto priemonę", – kalbėjo D.Andriukaitis.

Magnetiniai jutikliai, padedantys nustatyti transporto priemonių greitį, turi būti išdėstyti vaizdo kameros zonoje, eismo juostos viduryje po važiuojamosios dalies paviršiumi. Kita vertus, šiais jutikliais nustatomas ne tik transporto priemonės greitis, bet ir vertinamas jos ilgis, kuris siejamas su transporto priemonės kategorija ir klase.

"Transporto priemonės ilgis reikšmingas skaičiuojant infrastruktūros gyvavimo trukmės resursą, eksploatacinius kaštus ir degradaciją, kurią nulemia transporto priemonių, pavyzdžiui, krovininių automobilių, srautas", – aiškino D.Andriukaitis.

Universali nauda

Pritaikius KTU mokslininkų išradimą intelektualioms eismo srautų valdymo technologijoms, taip pat galima nustatyti eismo intensyvumo parametrus, atlikti transporto priemonių klasifikavimą, sumažinti išmetamų teršalų poveikį klimatui ir gamtai.

Remiantis Tarptautinės motorinių transporto priemonių gamintojų organizacijos duomenimis, 2019 m. pasaulyje buvo pagaminta daugiau nei 95 mln. transporto priemonių.

VĮ "Regitra" duomenimis, vien tik 2020 m. Lietuvoje iš viso naujai užregistruota daugiau nei 229 tūkst. naujų ir naudotų transporto priemonių.

"Didėjant transporto priemonių skaičiui, vis dažnesnės ir spūstys keliuose. Transporto sektoriuje išskiriama beveik 30 proc. viso ES išskiriamo CO2 kiekio, o 72 proc. jo sudaro keliuose išmetami teršalai", – konstatavo D.Andriukaitis.

Siekdamos sušvelninti klimato kaitą ES narės sutarė iki 2050 m. 40 proc. sumažinti transporto sektoriaus išskiriamą CO2 kiekį, lyginant su 1990 m. lygiu.

"Tai skatina ieškoti išmaniųjų sprendimų, kaip užtikrinti sklandesnį eismą keliaujant iš taško A į tašką B. Siekti tikslo gali padėti ir mūsų sukurta išmanioji transporto eismo kontrolės ir monitoringo sistema", – reziumavo KTU EEF profesorius.