Tramdė „Aro“ pareigūnai

Minėto įvykio Kauno Savanorių prospekte dalyviai dabar turbūt su šypsena prisimena šios savaitės antradienį, kai lygioje vietoje sukėlė ant kojų didžiules policijos pajėgas. Elementarios pagarbos vienas kitam trūkumas, negebėjimas sutramdyti savo emocijų ir ambicijų tapo kuriozinės situacijos priežastimi.

Tiesa, nedaug trūko, kad susidūrimas prekybos centro tarpduryje būtų virtęs didesniu incidentu, nes vienas jo dalyvis – inkasatorius buvo ginkluotas, o kitas aršuolis – neblaivus.

Dar gausiau panašių incidentų nutinka mūsų keliuose ir gatvėse. Kartais įvykių suvestinės primena ataskaitas iš karo veiksmų zonos.

Pavyzdžiui, prieš keletą savaičių ne ką protingesnis už minėtus pėsčiuosius kauniečius pasirodė ir vienas sostinės gyventojas. Vilniuje, Pilaitės rajone, neadekvačiai besielgiantis automobilio „Porsche Cayenne“ vairuotojas pagrasino kitam vairuotojui. Kilus konfliktui prekybos centro aikštelėje, daugelio žmonių akivaizdoje 66-erių automobilio „Porsche“ vairuotojas ne tik išsitraukė ir pro langą demonstravo granatą, bet ir pagrasino ją susprogdinti. Pagyvenusio karštakošio drąsą apmalšino į įvykio vietą atskubėję antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai ir iš jo atėmę granatos muliažą. Nors ginklo būta netikro, kaltininkui gresia baudžiamoji atsakomybė.

Nesvarbu, ar žmogus yra prie automobilio vairo, ar namuose, ar darbe, – jis iš esmės elgiasi vienodai.

 

Gatvėse – snukiadaužis

Prieš porą mėnesių ankstyvą darbo dienos rytą Šiauliuose du vairuotojai apsižodžiavo kelyje ir kibo vienas kitam į atlapus. Tiksliau, jaunesnis, bet jau gana brandaus amžiaus žaliūkas puolė jam į tėvus tinkantį beveik pensinio amžiaus oponentą ir suleido jam pirštus į veidą, sužalojo akis.

Aistros tarp eismo dalyvių liepsnoja ir Klaipėdos gatvėse. Pernai du vyrai susikibo Švepelių gatvėje. Iš pietinės miesto dalies į regioninį kelią Klaipėda–Šilutė vedanti gatvė yra intensyvaus eismo, ja iš miesto juda dideli sunkiojo transporto srautai. Viduryje darbo dienos šiuo keliu nepasidalijo du vairuotojai. Vyrai vienas kitam pasiuntė kelias įžeidžiamas frazes, tada iššoko aiškintis santykių gatvės viduryje. Policijai pareiškimą parašęs vienas vairuotojų tikino, kad nepažįstamas asmuo viešoje vietoje vandališkais veiksmais apgadino jo automobilio „Renault Master“ šoninį veidrodėlį. Aiškinantis santykius, vairuotojui, gimusiam 1991 m., nepažįstamasis smogė. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Prieš tai muštynes tarp vairuotojų stebėjo Šilutės plente važiavę jų kolegos. Prie statomos Baltijos prospekto estakados du vyriškiai nepasidalijo kelio ir savo pirmumą įrodinėjo kumščiais. Tąsyk mušeikas išskyrė vienas pravažiuojančios mašinos keleivis.

Originaliau savo nepasitenkinimą vienas kitu išreiškė du vairuotojai Kaune. Išlipę iš automobilių jie ne tik susistumdė, bet ir emocijas liejo pasitelkę ašarines dujas ir seiles. Liudininkų teigimu, automobilio „Opel“ vairuotojas, pakėlęs ranką, purkštelėjo dujų bendrovės „CityBee“ ženklu pažymėto automobilio „Toyota“ vairuotojui į veidą. Pastarasis praeidamas riebiai nusispjovė į automobilio „Opel“ saloną. Ko tiksliai nepasidalijo abu eismo dalyviai, neaišku. Vis dėlto galima spėti, kad po remonto dar eismo juostomis nesubraižytoje gatvėje važiavę vairuotojai galėjo tiesiog nepasidalyti kelio.

Mentalitetas niekuo dėtas

Ne paslaptis, kad daugybė žmonių kelyje ne kartą susiduria su emocijomis kunkuliuojančiais vairuotojais, kurie spūstyse tiesiog dega nekantrumu ar svaidosi keiksmais.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuotas tyrimas parodė, kad lietuviai savo vairavimo kultūrą vertina skeptiškai. Tiesa, specialistai įsitikinę, kad karštakošišką ar net pavojų keliantį elgesį lemia ne tautos mentalitetas, o sąmoningumo ir emocijų valdymo įgūdžių stoka.

Prieš dvejus metus atliktas vairavimo kultūros vertinimo tyrimas parodė, kad bendra vairavimo kultūra Lietuvoje yra kiek daugiau nei patenkinama – siekia vos 6,3 balo iš 10. LTSA specialistai pažymi, kad pagrindinė problema yra neatsakingai ir neapdairiai besielgiantys vairuotojai, kurie atlieka chuliganiškus manevrus, skuba, nesilaiko saugaus atstumo, užsiima pašaliniais veiksmais, nepasirenka saugaus greičio arba jį viršija, vairuoja neblaivūs.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė psichologė Laura Šeibokaitė įžvelgia tam tikrus su vairavimo kultūra susijusius mitus. Specialistė pasidalijo patarimais, kaip suvaldyti prie vairo užvirusias emocijas.

Gyvenimo atspindys

Pasak L. Šeibokaitės, neretai girdimi mitai, kad, atsisėdę prie vairo, žmonės elgiasi labai specifiškai, tarkime, tampa agresyvūs, tačiau taip nėra. Nesvarbu, ar žmogus yra prie automobilio vairo, ar namuose, ar darbe, – jis iš esmės elgiasi vienodai.

Pasikeikti irgi galima, ypač jei esate vienas automobilyje, tai – emocijų išraiškos forma. Svarbu neišlieti agresijos ant kito žmogaus.

 

„Jei žmogus kultūringai elgiasi kasdieniame gyvenime, kultūringai ir vairuos. Ir atvirkščiai – jei pilietis yra linkęs į agresiją kasdieniame gyvenime, tokie patys jausmai pasireikš ir vairuojant. Automobilio salone negali netikėtai išryškėti asmeniui nebūdingos savybės. Jei jis nepagarbiai elgiasi vairuodamas, tikėtina, kad tokių nepagarbos proveržių kils ir kitomis aplinkybėmis. To galime ir nepastebėti, nes ne visada toks elgesys išprovokuojamas“, – aiškino specialistė.

Anot psichologės, kai kurie vairuotojai prastai vertina vairavimo kultūrą keliuose, nes, būdami agresyvūs, yra linkę agresiją priskirti ir kitiems eismo dalyviams. Pavyzdžiui, jei vairuotojas iš esmės yra agresyvus, gali būti, kad agresyvaus elgesio apraiškų jis įžvelgs ir kitų eismo dalyvių elgesyje. Tarkime, jei kas nors padaro netyčinę klaidą, vairuotojas, turintis polinkį į agresiją, tai gali traktuoti kaip tyčinį kenkimą.

„Labai svarbu nedaryti skubotų išvadų dėl kito vairuotojo elgesio priežasčių, kodėl jis padarė vienaip ar kitaip. Bet kokioje situacijoje lengva įvardyti, koks yra elgesys: geras ar blogas. Tačiau niekada nežinome, kodėl kitas asmuo taip elgiasi. Šis suvokimas mažina paskatą galvoti, kad kiti vairuotojai tyčia elgiasi blogai. Gali būti, kad jie tiesiog suklysta“, – patarė specialistė.

Kaip valdyti emocijas?

Pasaulyje atlikta daugybė vairuotojų emocijų valdymo tyrimų. Ko gero, visi jie įrodo, kad kuo prasčiau žmonės geba atpažinti savo emocijas, tuo prasčiau jas sekasi suvaldyti. Kita vertus, emocijų valdymas turi didelę įtaką elgesiui kelyje. Todėl, anot psichologės, labai svarbu stebėti save ir atpažinti, kada pradeda kilti neigiamų emocijų.

Žmonės yra labai individualūs ir skirtingo temperamento: vieniems emocijų kyla greičiau, kiti pasiduoda provokacijoms, dar kiti į viską reaguoja ramiai. Emocijų valdymas priklauso ir nuo pačios situacijos.

Labai svarbu nedaryti skubotų išvadų dėl kito vairuotojo elgesio priežasčių, kodėl jis padarė vienaip ar kitaip.

 

„Yra įvairių emocijų raiškos būdų ir kartais galima nieko nedaryti, tiesiog leisti emocijai pabūti, kol, pasibaigus situacijai, ji taps silpnesnė. Mažai tikėtina, kad pakeisime kito žmogaus elgesį. Jei matome A juosta važiuojantį vairuotoją, praveriame automobilio langą ir ant jo šaukiame, tik abejoju, ar tas vairuotojas kitą kartą nevažiuos šia juosta, – greičiausiai jis taip pat šauks, ir situacija nebus konstruktyvi“, – sakė ji.

Nuo kvėpavimo iki muzikos

Psichologė pataria laikytis keleto svarbių taisyklių, kurios padės nepykdyti kitų vairuotojų ir patiems lengviau įveikti nemalonias eismo situacijas.

Pirmiausia, galima pasitelkti racionalizacijos techniką. Pabandykite pagalvoti, kodėl kitas eismo dalyvis vienaip ar kitaip elgiasi ir ką būtų galima padaryti. Taip nuslopinsite emocijas, nes perkelsite savo energiją į mintis.

Padėti gali ir dėmesingo įsisąmoninimo technika – žmogaus energijos perkėlimas nuo emocijos į savianalizę, bandymas suprasti, kodėl kyla stiprių emocijų ir atsiranda toks elgesys.

Svarbu ir kvėpavimas. Mat, tikslingas kvėpavimas visada padeda nusiraminti. Taip pat praverčia susikoncentravimas į kitą objektą arba skaičiavimas mintyse.

Nepamirškite ir muzikos. Ausims malonūs garsai irgi gali padėti nurimti, tačiau reikia tinkamai pasirinkti muziką – greita, ritminga muzika kaip tik provokuoja didinti vairavimo greitį ir gali skatinti agresiją, todėl reikia rinktis ramią melodiją.

„Pasikeikti irgi galima, ypač jei esate vienas automobilyje, tai – emocijų išraiškos forma. Svarbu neišlieti agresijos ant kito žmogaus. Jeigu situacija yra labai sudėtinga: didelis išgąstis, pyktis ar stresas, – rekomenduočiau sustoti šalikelėje. Išlipimas iš automobilio, pasivaikščiojimas, pritūpimai, verkimas ar šaukimas gali pagelbėti ir netgi padėti išvengti pavojingų situacijų vairuojant“, – aiškino L. Šeibokaitė.