Išryškino prioritetus

Susisiekimo ministerijos užsakymu rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės apklausą, joje dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. 18–75 metų respondentų.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek Lietuvoje populiaru dviratį kasdien naudoti kaip transporto priemonę vykstant į darbą ar mokymo įstaigą.

Rezultatai liudija: 10 proc. respondentų dviračiu važiuoja kelis kartus per mėnesį, kartą per mėnesį – 5 proc., o 4 iš 10 respondentų dviračiu nevažiuoja apskritai.

„Tai atspindi realią situaciją gatvėse – didžiajai daliai šalies gyventojų dviračiai vis dar išlieka labiau kaip pramoga ar aktyvus laisvalaikio leidimo būdas, bet ne kaip kasdienė transporto priemonė, – sakė Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės patarėjas Nemunas Abukauskas. – Yra aiškios priežastys ir konkretūs galimi sprendimai. 44 proc. rečiau važiuojančių respondentų nurodė, kad persėsti ant dviračio juos paskatintų geresnė dviračių infrastruktūra.“

Geresnės dviračių infrastruktūros dažniau norėtų didmiesčių, neįskaitant Vilniaus, ir rajonų centrų gyventojai, taip pat dviračiu kartą per savaitę ir dažniau, kelis kartus per mėnesį ir rečiau važiuojantys tyrimo dalyviai. 33 proc. kaip skatinantį veiksnį akcentavo saugesnių sąlygų palikti dviratį prie namų, darbovietės, švietimo įstaigos sudarymą.

Mūsų šalyje dviračiai vis dar labiau kaip pramoga ar laisvalaikio leidimo būdas, bet ne kaip kasdienė transporto priemonė.

Patirtys ir nuogirdos

Apklausos dalyvių buvo paprašyta balais nuo 1 iki 10 įvertinti, ar Lietuvoje apskritai tinkamos sąlygos kasdien naudotis dviračiu kaip transporto priemone, kuri pakeistų automobilį.

Sąlygas gyventojai įvertino vidutiniškai, vertinimo vidurkis siekia 6,33 balo. Palyginti su 2022 m. atliktos analogiškos apklausos rezultatais, jis šiek kiek aukštesnis – pernai vertinimas buvo 6,1.

Pasak N. Abukausko, respondentų vertinimui nemažą įtaką galbūt daro ne konkreti patirtis, o išankstinė nuomonė.

„Respondentai, kurie dviračiu važiuoja kartą per savaitę ir dažniau, sąlygas įvertino 7–8 balais. Visiškai nevažiuojantys jas vertino 3–6 balais, o važiuojantys rečiau nei kartą per mėnesį – 3–4 balais. Kartais gyventojų nuomonė nebūna pagrįsta konkrečios jų pačių patirties, o paremta išankstinėmis nuostatomis, nuogirdomis, kartais viešojoje erdvėje nuskambančia kritika vienam ar kitam važiavimo dviračiais infrastruktūros aspektui. Nes iš tiesų sąlygos, nors gal ir ne taip sparčiai, kaip norėtų gyventojai, gerėja“, – sako jis.

Netinkamo oro nebūna?

Lietuvoje girdėti nuomonių, kad mūsų šalyje oro sąlygos netinkamos dviratininkams. 37 proc. apklausos dalyvių taip pat pažymėjo oro sąlygų netinkamumą nuolatiniam naudojimuisi dviračiu.

Vis dėlto N. Abukauskas laikosi pozicijos, kad esą netinkamomis oro sąlygomis dažniausiai dangstosi tie, kurie dviračiais net ir geru oru važiuoja retai arba to nedaro apskritai.

„Danijoje, kur lietingų ir vėjuotų dienų yra kur kas daugiau, ar Švedijoje, kur klimatas iš esmės žvarbesnis, tokia nuomonė visuomenėje nepaplitusi. Apie tai su kolegomis iš Danijos ir Nyderlandų kalbėjome mūsų surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Dviračių Lietuva“. Juk, nepaisant klimato sąlygų, judėjimas dviračiu tose valstybėse daug populiaresnis negu Lietuvoje. Esant gerai infrastruktūrai, oro sąlygos tikrai nėra esminis rodiklis – važiuoti ar nevažiuoti dviračiu“, – pastebėjo N. Abukauskas.

Investuos milijonus

Jo teigimu, prioretizuoti dviračius kaip alternatyvią automobiliams transporto priemonę Nyderlandai pradėjo prieš kiek daugiau negu 50 metų.

Lietuvoje turimos dviračių infrastruktūros susisteminimas, prioritetinių takų išskyrimas ir nacionalinio dviračių takų žemėlapio sudarymas įvyko tik 2022 m.

Susisiekimo ministerija pernai visuomenei pristatė kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sukurtą nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtros žemėlapį, kuriame yra ne tik sužymėti dabar esantys dviračių takai visoje Lietuvoje, bet ir nurodyti infrastruktūros plėtros planai iki 2035 m.

Planuojama, kad iki tol dviračių ir pėsčiųjų takų ilgis nuo dabar esančių 3 tūkst. km išaugs iki 5 tūkst. km. Šiems tikslams pasiekti numatoma skirti daugiau nei 300 mln. eurų, dalį investicijų gaunant iš ES fondų. Plėtros plane prioritetiniais laikomi takai, esantys ir nusidrieksiantys miestuose ir priemiesčiuose, tad tiems, kurie norėtų geresnių sąlygų važinėti dviračiu kuo dažniau, jos tikrai taps palankesnės.

Susisiekimo ministerija apklausą apie naudojimąsi dviračiais Lietuvoje atliko ir prieš metus. Teigiamu pokyčiu N. Abukauskas vadina tai, kad per metus sumažėjo respondentų, kurių apskritai niekas nepaskatintų pradėti važinėti dviračiais ar daryti tai dažniau – šiemet tokių buvo 20 proc., 2022 m. – 26 proc. Dažniau taip teigia moterys ir vyresni nei 45 metų apklaustieji.