116 naujų statinių

Vėžė „Rail Baltica“ nuo Kauno iki Lenkijos – viena svarbiausių šio projekto atkarpų. Planuojama, kad būtent Lenkijos kryptimi startuos pirmieji maršrutai naujai nutiestu geležinkeliu, – sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė. – Esame dėkingi visuomenei ir savivaldai už iki šiol parodytą susidomėjimą ir aktyvumą renkant optimalią geležinkelio trasą, kviečiame ir toliau diskutuoti, ieškant geriausių sprendimų.“

2022 m., renkantis optimalią trasos alternatyvą, atsižvelgta į daugumos gyventojų nuomonę – buvo parinkta trumpiausia ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolusi geležinkelio trasos „Rail Baltica“ alternatyva. Pagal ją regioninės stotys yra numatomos Kazlų Rūdoje, Marijampolėje ir Šeštokuose.

Naują europinės vėžės geležinkelio dvikelį planuojama tiesti naujomis teritorijomis ir, kur įmanoma pagal technines galimybes, panaudojant esamo europinio geležinkelio ruožus. Šis ruožas ir toliau bus eksploatuojamas regioniniam keleivių susisiekimui ir karinio mobilumo reikmėms. Dabar juo kursuoja krovininiai traukiniai tarp Kauno intermodalinio terminalo ir Vakarų Europos.

Planuojama, kad atkarpoje nuo Kauno iki Lenkijos sienos bus pastatyta 116 naujų statinių, reikalingų būsimai geležinkelio infrastruktūrai – tunelių, tiltų, viadukų, gyvūnų perėjų, pralaidų.

Nutiesus vėžę „Rail Baltica“, kelionė traukiniu nuo Kauno iki Varšuvos truks tris su puse valandos, o iš Vilniaus Lenkijos sostinę pasieksime kiek daugiau nei per keturias valandas.

Geležinkelio trasos „Rail Baltica“ regioninės stotys yra numatomos Kazlų Rūdoje, Marijampolėje ir Šeštokuose.

Išpirks 154 sklypus

„Po intensyvių diskusijų tiek su projekto partneriais, tiek su suinteresuotomis šalimis įžengėme į baigiamąjį teritorijų planavimo etapą. Nelaukdami metų pabaigos jau ruošiamės atskirų objektų – automobilių viadukų, gyvūnų perėjų – statybai. Vyriausybė neseniai pritarė, kad dar iki specialiojo plano patvirtinimo iš privačių savininkų būtų galima išpirkti 154 žemės sklypus. Tai tik dalis naujajai linijai reikalingų sklypų, bet taip greičiau imsimės geležinkeliui reikalingų infrastruktūros objektų statybos“, – teigė Dovydas Palaima, AB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas.

Numatoma, kad planas bus parengtas ir Vyriausybei pateiktas tvirtinti šių metų pabaigoje. Patvirtinus specialųjį planą, bus pradėtos visų reikalingų žemių paėmimo procedūros.

Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, kaimyninių sklypų savininkai ir naudotojai apie parengtus konkretizuotus sprendinius bus informuojami registruotais laiškais.

Svarstymą transliuos

Susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu galima iki spalio 4 d. imtinai.

Nuorodos: Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-lenkijos-ir-lietuvos-valstybiu-siena-jiesia-ruozo-modernizavimo-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas;

Teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos interneto svetainėje https://www.tpdris.lt/(TPD Nr. S-NC-00-19-8);

„Web GIS“ internetinėje erdvėje https://arcg.is/1OevCL.

Vieša specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ekspozicija nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 4 d. imtinai vyks Kalvarijos, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Lazdijų rajono, Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybių administracijų patalpose.

Viešas svarstymas, kurio metu bus viešai supažindinta su specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, vyks spalio 5 d. 17 val. Marijampolės savivaldybės administracijos I a. salėje (Jono Basanavičiaus a. 1). Svarstymas taip pat bus tiesiogiai transliuojamas internetu per „MS Teams“ platformą (transliavimo nuoroda: https://byt.lt/1Epaf).